Sausio 6 dieną (Lietuvos laiku) JAV Džordžijos valstijoje įvyks Senato rinkimų antrasis turas, kuriame bus išrinkti 2 šią valstiją atstovausiantys senatoriai. Šie rinkimai ypač svarbūs, tą sako ir politikai, ir apžvalgininkai, o aiškiausiai sako kampanijų sąskaitos, nes abi partijos dėl, sakytume, dviejų vienmandačių, kartu išleido per 500 milijonų dolerių.
Kodėl rinkimai tokie svarbūs? Pirmiausiai, nes Džordžijos senatoriai nulems Senato daugumą. JAV Senatą sudaro 100 narių, kurių po 2 išrenkami kiekvienoje iš 50 valstijų. Šiuo metų JAV Senate daugumą turi respublikonai – jų yra 50, demokratų – 48. Likusios dvi vietos lemiamos, nes jeigu abi jas laimi demokratai, abi partijos turi po lygiai mandatų ir daugumą nulemia viceprezidentas. Naujoji viceprezidentė yra demokratė Kamala Harris, taigi demokratai turėtų daugumą.
Tai būtų dar niekis, tačiau šių metų JAV politinės aplinkybės ypatingos. Joe Bideną patvirtinus prezidentu, o Atstovų rūmuose daugumą turint demokratams, Senatas liko vienintele institucija, kuri gali priešintis demokratų darbotvarkei. Pagal JAV valdžių sąrangą, Senatui užtenka galių sustabdyti prezidento darbotvarkę. Prezidentas su Senato palaikymu gali nevaržomai pildyti savo programą, kaip darė Obama savo pirmojoje kadencijoje. Prezidentas be Senato palaikymo yra iš esmės suvaržytas.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Būtent šiemet labai svarbu, ar opozicija gebės priešintis prezidento siekiams, nes tie siekiai neeiliniai. JAV tvyro jausmas, kad šioje kadencijoje spręsis šalies konstitucinė sąranga ir ateitis. Demokratai rinkimuose pažadėjo panaikinti rinkikų kolegiją, pripažinti sostinei valstijos teises ir atskirus atstovus rinkimuose, o svarbiausia – išplėsti Aukščiausiąjį Teismą tiek, kiek reikės, kad jame galėtų vėl suformuoti liberalią daugumą. Joe Bidenas šių dalykų neakcentavo, bet ir neišsižadėjo. Kairieji paprasčiausiai negali susitaikyti su tuo, kad Donaldas Trumpas dešimtmečiams suformavo konservatyvią daugumą JAV Aukščiausiame Teisme. Visa tai bus realizuota, jeigu Senate daugumą turės demokratai, sustabdyta, jei daugumą turės respublikonai.
Atrodo keista, kad vieno ar dviejų balsų dauguma gali tiek daug lemti. Europoje ir Lietuvoje įprasta, kad balsavimuose nedalyvauja dešimtys parlamentarų, o dalyvaujantys dažnai balsuoja laisvai ir nesilaiko savo partijos pozicijos. JAV Senate to nėra. Svarbiuose balsavimuose dalyvauja dažniausiai visi, o partinės drausmės laikomasi griežtai. Paprastai svarstoma apie vieno ar poros senatorių balsavimą ne pagal partinę liniją, bet ir tai tik klausimais, kuriais jų partijos pozicija nėra akivaizdi. Taip buvo ne visada. Per visą XX amžių ir ypač XXI amžiuje laisvas balsavimas ne pagal partines linijas vis labiau nyko, kol išnyko galutinai. Senatoriai balsuoja pagal partines linijas.
Dažnai klausiama, ar tikrai šis Senatas su respublikonų dauguma, patvirtins Bideno pergalę? Jeigu ne, visa aptarta Džordžijos rinkimų svarba nebebūtų aktuali. Teoriškai įmanoma, kad rezultatus ar dalies valstijų rezultatus tvirtinti atsisakytų visas Senatas ar Mike`as Pence`as kaip jo pirmininkas. Daug spekuliuojama apie tai, bet greičiausiai taip nenutiks. Senate kol kas tėra 13 respublikonų grupė prieš Bideno tvirtinimą. Mike`as Pence`as greičiausiai neturės ryžto tokiam kontroversiškam žingsniui. Būdamas Indianos gubernatoriumi jis pasidavė kairiųjų spaudimui nepasirašyti religijos laisvę išplečiančių pataisų. Dabar jis patirs milžinišką abiejų pusių spaudimą.
Kas kandidatuoja Džordžijos apygardose? Abiejose kandidatai yra nuoseklūs savo partijos ideologijos atstovai. Abu respublikonai – Davidas Perdue ir Kelly Loeffler – tvirtai palaiko Trumpą ir nepripažįsta Prezidento rinkimų rezultatų. Abu demokratai yra daugiau Bernie Sanderso tipo kairieji nei Bideno tipo nuosaikieji. Kas patvirtina, jog kurie belaimės, visais svarbiausiais klausimais balsuos pagal partines linijas.
Džordžija yra raudona, t.y. respublikonus renkanti valstija. Trečią dešimtmetį į Senatą Džordžijoje renkami respublikonai. Ir dabar abu Džordžijos atstovai Senate – respublikonai. Pernai Prezidento rinkimuose Džordžijoje mažyte persvara laimėjo Bidenas, tačiau iki garsiojo naktinio balsų skaičiavimo sustabdymo ženklesne persvara pirmavo Trumpas. Prieš tai respublikonai kandidatai į Prezidentus čia laimėdavo visada nuo 1992 metų. Bet viso to maža prognozėms.
Sunku spėlioti, ko tikėtis šiuose rinkimuose. Net ir tiems, kas dar pasitiki visuomenės apklausomis, jos negali pagelbėti, nes rodo skirtumus tarp kandidatų paklaidos ribose. Vienoje apygardoje pirmame ture nežymiai pirmavo respublikonas Davidas Perdue. Kitoje apygardoje respublikonė Kelly Loeffler gana ženkliai atsiliko, tačiau ten trečias buvo ir net 20 procentų surinko respublikonų balsus suskaldęs kitas jų kandidatas. Rinkimų išvakarėse žiniasklaida paviešino neteisėtai įrašytą Trumpo skambutį Džordžijos gubernatoriui, kuriame – kaip ir viešumoje – Trumpas reikalauja rasti iš jo pavogtus balsus. Specialiai rinkimams paviešintas įrašas, kaip tikisi demokratai, taip pat pakreips rinkimų baigtį. Visgi nugalėtoją lems ne rinkėjų perviliojimas, o saviškių mobilizacija – kieno šalininkai aktyviau dalyvaus, tie ir laimės rinkimus. Žinoma, jeigu vėl nebus visuomenės pasitikėjimą rinkimais žlugdančių cirkų su masiniu balsavimu paštu ir balsų skaičiavimo sistemomis.
Apibendrinkime. Džordžijos atstovų JAV Senate rinkimai bus, ko gero, svarbiausi tokie rinkimai JAV istorijoje. Jiems skirtos beprecedentės lėšos ir žiniasklaidos dėmesys. Valstija nuosekliai linkusi palaikyti respublikonus ir jų šansai geresni vertinant pirmąjį turą, tačiau prognozuoti nugalėtojus – jokių šansų. Kad ir kas jie bus, jų partinis balsavimas Senate greičiausiai bus lemtingas artimiausiai JAV ateičiai.
Naujausi komentarai