2024 balandžio 10d.
Lietuvos politinė partija Nacionalinis susivienijimas (NS) 2024 m. balandžio 4 d. išplatino reikalavimą (toliau – Reikalavimas) Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Kultūros ministrui ir Medijų rėmimo fondui (MDF) stabdyti nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos naikinimą (pridedamas).
Reikalavime atskleisti galimi politiniai MRF steigimo tikslai ir manipuliacijas žiniasklaidos programų finansavimo taisyklėmis. NS teigimu, Taisyklėmis siekiama finansinio spaudimo priemonėmis sunaikinti bet kokią konkurenciją sisteminei žiniasklaidai, suvaržant nepriklausomų mažųjų redakcijų, viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų veiklą ir tuo būdu apriboti žmonių informavimo bei žodžio laisvę, įskaitant laisvę reikšti valdžią kritikuojančią ir jai neparankią nuomonę.
Lietuvos žmogaus koordinavimo centras (LŽTKC) pritaria Reikalavimo teiginiams, ypač teiginiui, kad įvertinus „BaltCap Infrastructure Fund“ atstovo iš Lietuvos gyventojų pavogtus 40 mln. eurų bei metų metais grobstomas valstybės biudžeto lėšas sostinės stadiono statybai, kuri ši esmės tapo fikcija, šalies žiniasklaidai skirta 5 mln. eurų parama yra neadekvati ir diskredituojanti konstitucinę piliečių žodžio bei informacijos laisvę.
Įtikinantis Reikalavimo argumentas, kad MDF žiniasklaidos programų finansavimo taisyklėse (Taisyklės) nustatytos sąlygos yra specialiai sukurtos smulkiųjų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, mažųjų redakcijų bei smulkiosios nepriklausomos žiniasklaidos veiklos ribojimui, nes reikalavimas pastarosioms privalomai turėti 2 ar 3 etatinius darbuotojus, kai dažnai šių rengėjų ir leidėjų veikla grindžiama sutartiniais pagrindais, reiškia tik tai, kad smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams pagal MDF taisykles valstybės parama yra užkardyta visam laikui.
Dalies kultūros leidinių redaktoriai (žurnalų „Nemunas“, „7 meno dienos“, „Kinas“, „Krantai“, „Artnews“, „Dailė, „Literatūra ir menas“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Echo Gone Wrong“ „Fotografija” „Teatro žurnalas”, „Muzikos barai“) kreipėsi į MRF, apkaltinę pastarąjį apribojus kultūros leidinių galimybes teikti paraiškas tolesnei veiklai ir dėl kitų priežasčių, 2024 03 25 kreipimesi reikalaudami sudaryti sąlygas aplikuoti visiems kultūrinės žiniasklaidos leidiniams, netaikyti sąlygose numatytų apribojimų dėl etatinių darbuotojų, unikalių lankytojų internetinėse svetainėse skaičiaus, formato bei periodiškumo [ ]. Jų teigimu, Taisyklių sąlygose nėra apibrėžta netgi, kas yra kultūrinė žiniasklaida, ir kuo ji skiriasi nuo kultūros periodinių leidinių, nuogąstaudami, jog Interneto kultūriniai leidiniai negali teikti paraiškos veiklos finansavimui tik dėl to, kad neturi popierinio tiražo, kad Internetinė žiniasklaida apskritai netenka jokios galimybės teikti paraiškų veiklos finansavimui, nes jos pasirinkimas vykdyti periodinę veiklą tik internete nėra pakankamas be spausdintų leidinių ir kt.
Neabejotina tai, kad Taisyklės yra diskriminuojančios, pažeidžiančios konstitucinį piliečių lygybės principą ir lygias galimybes konkuruoti smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams įgyvendinant deklaruojamus MRF tikslus -„siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje…“. Jos kartu rodo, jog teikiant valstybės paramą šalies žiniasklaidai pagrindu imamas (jį nustatė MDF) ne žodžio laisvė, pliuralizmas, nuomonių įvairovė ar informacijos vartotojų gausinimas, o nelygiavertė smulkiosios nacionalinės žiniasklaidos materialinė padėtis stambiųjų viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų atžvilgiu. Vien dėl to šios taisyklės yra diskriminuojančios.
Svarbu ir tai, kad beveik visų stambiųjų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų valdytojai skirtingai, negu smulkiosios nacionalinės žiniasklaidos savininkai, nėra Lietuvoje reziduojantys asmenys ir dėl to jie objektyviai nėra suinteresuoti čia gyvenančių skaitytojų, klausytojų bei žiūrovų nuomonių įvairove, mūsų nacionalinės kalbos, kultūros ir tradicijų puoselėjimu, jie taip pat objektyviai nėra suinteresuoti Lietuvoje gyvenančių kitataučių gerais kaiminystės santykiais, įvairių visuomenės socialinių grupių santarve, turinčia esminę reikšmę visuomenės stabilumui. Todėl MDF finansavimo taisyklių sąlygos, orientuotos remti stambiąją žiniasklaidą, yra nukreiptos ne tik prieš nacionalinę žiniasklaidą, kuri labiausiai yra suinteresuota mūsų šalies visuomenės stabilumu, nacionalinės kalbos ir kultūros puoselėjimu bet ir prieš visuomenės interesą.
Kita vertus, pagrįstas yra Reikalavimo argumentas, kad visuomenės demokratijai didžiausią įtaką turintis žiniasklaidos finansavimas negali būti patikėtas vienvaldiškam Kultūros ministro sprendimui tvirtinti diskriminuojančias žiniasklaidos taisykles ar siaurai žmonių grupei sudaryti tokias taisykles, juolab slepiant nuo visuomenės asmenis, kurie tokias taisykles rengia.
Todėl Lietuvos žmogaus koordinavimo centras:
1. Reikalauja Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą ir Medijų rėmimo fondo tarybą peržiūrėti žiniasklaidos programų finansavimo taisykles, nustatyti jose lygias sąlygas konkuruoti stambiesiems ir smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams, siekiantiems žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės sklaidos.
2. Pritardami NS Reikalavimo argumentams raginame nedelsiant paviešinti žiniasklaidos programų finansavimo Taisykles rengusius asmenis, įpareigojant juos deklaruoti savo privačius ir viešus interesus – be viso yra neįmanomas MRF veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šia organizacija.
***
Pridedamas 2024 m. balandžio 4 d. Nacionalinio susivienijimo reikalavimas.
Lietuvos šalies žiniasklaidos darbuotojai ir visuomenė dėjo viltis, kad panaikinus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o jo vietoje įsteigus naują Medijų rėmimo fondą, nepriklausomos nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos materialinė padėtis pagerės, kartu šalyje išsiplės piliečių žodžio, nuomonių ir įsitikinimų sklaidos laisvė.
Bet naujoji 2024 metų žiniasklaidos finansavimo tvarka atskleidė faktą, kad pakeistas juridinio subjekto pavadinimas iš esmės nieko nepakeitė, o medijų būklė, atitinkamai ir informacijos sklaidos laisvė, šalyje tik pablogėjo:
Pirmiausia, visai šalies žiniasklaidai remti yra skirti vos 5 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad šalies valdžios sprendimais yra sistemingai grobstomos ir švaistomos valstybės biudžeto lėšos („BaltCap Infrastructure Fund“ atstovo pavogti 40 mln. eurų bei šimtų milijonų eurų reikalaujanti nacionaline gėda tapusi permanentinė sostinės stadiono statyba, išlaikoma daugybė perteklinių viešųjų administruojančių ir mokesčių mokėtojų lėšomis parazituojančių visuomenės ideologinį indoktrinavimą bei kontrolę vykdančių įstaigų ir kt.), 5 mln. eurų suma šiame kontekste atrodo apgailėtina ir yra neginčijama paramos žiniasklaidai parodija.
Neatsitiktinai metų pradžioje, nesulaukęs valstybės paramos, beveik šešis dešimtmečius gyvavęs „Kultūros barų“ žurnalas paskelbė priverstas nutraukti veiklą ir užsidaryti (klausimas dėl veiklos nutraukimo tebėra aktualus). Daugybė nacionalinių ir regioninės žiniasklaidos leidinių bei portalų minėtam naujam dariniui (Medijų rėmimo fondui) pradėjus veikti, atsidūrė prie bankroto ribos.
Antra, paaiškėjo, kad Medijų rėmimo fondo steigimo tikrasis tikslas buvo ne pagerinti žmonių informavimo ir žodžio laisvės būklę, o tik dar labiau suvaržyti nepriklausomų mažųjų redakcijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą, finansinio spaudimo priemonėmis apribojant laisvę reikšti valdžią kritikuojančią ir jai neparankią nuomonę.
Šiuos teiginius patvirtina minėto fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos programų finansavimo taisyklių sąlygos. Jomis sudaromos valstybės paramai gauti neįveikiamos kliūtys smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, mažosioms redakcijoms bei smulkiai nepriklausomai žiniasklaidai. Pvz., Medijų rėmimo fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos ir periodinių leidinių programų finansavimo sąlygose nustatyta, jog bus finansuojami tik tokie kultūros periodiniai leidiniai, kurių redakcijose dirba ne mažiau, kaip 2 etatiniai darbuotojai, veiklą vykdo ne mažiau, kaip 5 metus, išleidžia ne mažiau, kaip 5 leidinio numerius, o reklamos apimtis leidinyje sudaro ≤ 20 proc.
Analogiškai finansavimą pagal minėtas taisykles gali gauti regioninės žiniasklaidos redakcijos, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 2 etatiniai darbuotojai. Naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programai finansuoti keliama sąlyga – kad redakcijoje dirbtų ne mažiau kaip 3 etatiniai darbuotojai ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas taisykles sudarė Medijų rėmimo fonde įsitaisiusi grupė žmonių, o Taisykles patvirtino Kultūros ministras Simonas Kairys.
Trečia, šiomis dienomis periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūros leidiniai kreipėsi į Kultūros ministrą ir Medijų rėmimo fondo vadovą dėl per Medijų rėmimo fondo konkurso sąlygas sukuriamų prielaidų iškreiptai ir nesąžiningai konkurencijai. Ministras ir Fondo vadovas buvo informuoti, kad fondo rėmimo taisyklės ir jų derinimas su Kultūros ministerija nebuvo viešas – daugelis apie tai nežinojo, o į pastabas tų žiniasklaidos atstovų, kurie žinojo, rengiant galutinį taisyklių variantą, nebuvo atsižvelgta.
Ministrui ir Fondo vadovui buvo pareikšta, kad šiuo metu vykstant Medijų fondo vadovo pasitarimams su medijų atstovais, kultūros žiniasklaidos atstovai į posėdžius neįleidžiami. Pastarųjų nuomone, realiai daugiau nei pusė Kultūros periodikos asociacijos narių praktiškai neatitinka konkurso sąlygų.
Tokia Medijų rėmimo fondo veikla ir jo patvirtintos taisyklės yra akivaizdžiai diskriminuojančios. Jos pažeidžia konstitucinį piliečių lygybės principą (Konstitucijos 29 str.), Lygių galimybių įstatymą ir kitus teisės aktus, nes skirstant šalies mokesčių mokėtojų lėšas visuomenės informavimui, lemiamas kriterijus yra ne kokybiškas informacijos teikimas, t. y. informavimo priemonės viešosios paslaugos kokybė, šios informacijos vartotojų skaičius, o skurdi viešosios paslaugos teikėjo (redakcijos) ekonominė padėtis arba Fondui nepriimtina mažųjų redakcijų darbo organizavimo tvarka – pastarosios nėra įdarbinusios Taisyklėse reikalaujamų 2-3 etatinių darbuotojų, o savo veiklą organizuoja sutartiniais pagrindais.
Būtent dėl šio diskriminuojančio Medijų rėmimo fondo reikalavimo šimtus tūkstančius skaitytojų turintys ir šviečiamaisiais tikslais veikiantys nacionaliniai bei regioniniai internetiniai portalai (pvz., Propatria.lt; Alkas.lt; Pozicija.org‚ Tiesos.lt, Nyksčiai.lt, Utenis.lt ir kt.) pagal Taisykles niekada negaus valstybės paramos, kad ir kokie populiarūs jie būtų arba kiek daug skaitytojų jie beturėtų.
Tokiu būdu vien Taisyklės paneigia netgi Fondo tikslus – „siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje…“, nes jos suponuoja viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams priešingą tikslą – ne didinti pliuralizmo ir nuomonių įvairovę, informacijos vartotojų skaičių, o stebėti, kad redakcijose dirbtų atitinkamas etatinių darbuotojų skaičius. Tačiau tai prieštarauja racionalumo kriterijams.
Kaip minėta, Fondo rėmimo taisykles tvirtina Kultūros ministras. Tačiau tokia padėtis, kai vienasmenis valstybės institucijos tarnautojas reguliuoja žodžio ir informacijos sklaidos laisvę demokratinėje valstybėje, yra teisiškai nepriimtina ir netoleruotina.
Todėl Nacionalinis susivienijimas reikalauja:
1. Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą S.Kairį ir Medijų rėmimo fondo tarybą atšaukti ir papildyti žiniasklaidos programų finansavimo taisykles sąlygomis, kurios nediskriminuotų smulkiosios žiniasklaidos ir mažųjų redakcijų, leidžiant taip pat ir labdaros pagrindais veikiantiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dalyvauti konkuruojant nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės sklaidoje, skatinant informacijos prieinamumą visuomenėje.
2. Medijų rėmimo fondo tarybą paviešinti žiniasklaidos programų finansavimo Taisykles rengusius asmenis ir įpareigoti juos deklaruoti savo privačius ir viešus interesus bei pagrįsti ir paaiškinti Taisyklių nustatymo principus, motyvus, tikslus Fondo paskirties ir misijos įgyvendinimo efektyvumo požiūriu.
3. Medijų rėmimo fondą surengti papildomus konkursus ir kviesti viešosios informacijos rengėjus bei skleidėjus teikti paraiškas finansinei paramai 2024 metais gauti.
Raginame mažuosius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienytis į asociaciją, kuri parengtų reikiamas įstatymų pataisas, teiktų jų projektus įstatymų leidžiamosios institucijos atstovams, o kartu gintų mažųjų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų interesus valdžios ir valstybės institucijose, nes piliečių laisvės, tarp jų ir medijų veikimo laisvė, nėra valdžios labdara – ją reikia išsikovoti ir ginti.
Nacionalinio susivienijimo valdyba
Naujausi komentarai