2024 balandžio 11d.
Kai ekonomika ir aplinkos apsauga tampa ideologinio fanatizmo įkaite, nukenčia tiek verslo, tiek vartotojų interesai. ES energetinę ir aplinkos apsaugos politiką būtina grįsti ne žaliuoju ekstremizmu ar LGBT ideologija, o racionaliais skaičiavimais.
ES siekia ekstremaliai apriboti naftos ir gamtinių dujų naudojimą bei ūkinės veiklos poveikį aplinkai. ES naudojami didžiausios kainos principu grįsti elektros prekybos algoritmai, brangstant dujoms, išpučia ir elektros kainą. Įsivaizduokite turgelį, kuriame beveik visi parduoda obuolius po eurą, bet paklausa didesnė ir kažkam lieka tik obuolių po du eurus. Vos iš jų nuperkama, du eurai tampa minimalia obuolių kaina visiems – net tiems, kas norėjo parduoti po eurą. Būtent taip pagal ES taisykles veikia elektros birža ir tai didžiąja dalimi lėmė milžiniškas elektros kainas 2022 m. Lietuvoje.
Taip skatinama atsinaujinanti energetika, tačiau už viską permoka vartotojai, o mažus kaštus turintys gamintojai gauna milžinišką pelną, kelis kartus didesnį už tikrąją rinkos kainą. Šia ES negalia pasinaudojo Rusija, dar iki karo Ukrainoje pradžios sukėlusi gamtinių dujų bei elektros kainas, bei energetinę krizę Europoje.
Iškastinio kuro naudojimo mažinimas, net ir atmetus ideologizuotą klimato kaitos klausimą, yra naudingas Lietuvai ir ES. Mes neturime didesnių jo išteklių, tad pakeisdami žaliąja ar mažos apimties branduoline energetika didintume ekonominę nepriklausomybę, kurtume papildomas darbo vietas. Sumažėjusi iškastinio kuro paklausa ir kaina skaudžiausiai paveiktų Rusijos, Irano ir kitų agresorių ekonomiką, didintų mūsų saugumą.
Ekstremalūs žaliosios energetikos tikslai neišvengiamai didina pramonės ir žemės ūkio kaštus, mažina konkurencingumą, apriboja lėšas gynybai ir kitoms reikmėms. Visoje ES ūkininkai į tai reaguoja protestais, o pramonė – išsikėlimu už ES ribų. Ateityje numatytos nulinės CO2 emisijos be jokių išlygų. ES stumiami elektromobilių, vandenilio ir kitų žaliosios energetikos plėtros sprendimai patys kelia rizikas gamtai ir dideles CO2 emisijas. Trūkstant lėšų žaliajai ir migrantų politikai išlaikyti Europos Centrinis Bankas vėl spausdins pinigus, įsuks infliacijos spiralę ir grąžins į naujas ekonomines krizes.
Ekonomiškai nepagrįstų tikslų įgyvendinimui EK didina valstybėms perskirstomas lėšas. Bet nauji paramos mechanizmai siejami su EK reikalavimų įgyvendinimu išimtinai valstybių kompetencijos srityse. Pavyzdžiui, Lenkijai parama šitaip ribota tol, kol joje suformuota liberali, EK paklūstanti vyriausybė.
ES patvirtinta verslo įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva, privaloma apie 55 tūkstančių didžiausių ES įmonių ir visiems, net smulkiems, jų tiekėjams. Direktyva apkraus įmones papildoma sunkia administracine našta. Ji kelia aplinkosauginius ir lyčių „įvairovės“ bei „teisių“ reikalavimus. Tvarumo direktyvos nevykdančioms įmonėms bus apribotas arba visiškai nutrauktas finansavimo prieinamumas. Taip bus ne vien žlugdomos verslo įmonės, bet ir prasidės darbuotojų indoktrinacija.
Nacionalinis susivienijimas kartu su kitomis nacionalinių valstybių išlikimo siekiančiomis ES šalių partijomis reikalaus:
- Peržiūrėti žaliojo kurso tikslus taip, kad jie atitiktų ekonominio naudingumo principą (kaštai neturi viršyti tiesioginės naudos ES).
- Pakeisti prekybos elektra biržose algoritmą, kad būtų formuojamos faktiniais gamybos kaštais pagrįstos elektros kainos.
- Panaikinti arba iš esmės apriboti verslo tvarumo direktyvą, kad jos įgyvendinimas taptų neprivalomas ir nepažeistų piliečių įsitikinimų ir sąžinės laisvių, neapkrautų verslo biurokratine našta.
- Uždrausti finansinėms institucijoms riboti finansavimo suteikimą ideologiniu pagrindu.
- Peržiūrėti aplinkosauginius reikalavimus žemės ūkio sektoriuje, kad jie nežlugdytų ūkininkų veiklos ir nepažeistų žemės nuosavybės principo.
- Panaikinti ES valstybių finansavimui keliamus reikalavimus, susijusius su išimtinių ES valstybių kompetencijų sritimi.
Ramūnas Aušrotas. Užvaldyta Europos Sąjunga
ES būtina visuminė pertvarka į Europos Valstybių Sąjungą, kurioje būtų atkurtos dabar pamintos prigimtinės moters ir vyro šeimos teisės ir pradėta vykdyti neideologizuota, racionali ir Europos tautoms išsaugoti skirta demografinė ir šeimos politika.
Europos Bendrijos kūrėjai buvo iškiliausi savo meto krikščionys politikai. Ginčai dėl Europos tapatybės tapo principiniai ir nesutaikomi tik XX a., kai svarstant ES Konstitucijos projektą atmesti siūlymai joje minėti krikščioniškas Europos šaknis. Europos integracijos projektas oficialiai tapo neomarksistiniu. Neomarksistinės revoliucinės ideologijos nuostatos buvo pavadintos ,,europinėmis vertybėmis“ ir inkorporuotos į Lisabonos sutartį. ES institucijose oficialiai įsitvirtino marksistinė tapatybės politika, neigianti žmogaus prigimtį ir jos sąlygojamas moralės normas. LGBTQ interesų grupės įgavo galią savo ideologiją paskelbti ES vertybėmis ir ją paversti Sąjungos šeimos ir demografijos politikos ašimi.
Pavyzdžių gausu. Dar 2011 m. Stambule priimta Europos Tarybos konvencija, skirta kovoti su smurtu prieš moteris rėmėsi marksistine jau ne socialinių klasių, bet lyčių amžinos kovos ideologija, atveriančia kelią prigimtinės lyties sąvoką pakeisti neomarksistine socialiai konstruojamos lyties samprata. ES institucijos tapo pagrindinėmis šios Konvencijos advokatėmis.
Nors ES oficialiai palieka šeimos politiką valstybėms narėms, praktikoje ji primetama savo galias peržengiančio Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimais. ETT priima vienalytę šeimą įtvirtinančius sprendimus, tokius kaip teisė į socialines išmokas arba į laisvą judėjimą tokiam „tos pačios lyties sutuoktiniui.“
Simboliškai šį kultūrinį Europos užkariavimą vainikavo 2021 m. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES paskelbimo LGBTIQ laisvės zona. Ja ne tik už prigimtinės šeimos apibrėžimą pasmerktos Lenkija ir Vengrija. Įtvirtintas principas, jog ES parama turi priklausyti nuo tinkamai įgyvendintų ES vertybių, apimančių LGBTIQ reikalavimus. Už tai vieningai balsavo visos pagrindinės EP frakcijos ir joms priklausantys Lietuvos atstovai – konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai. Nuostata, kad ES šalys narės šeimos politiką vykdo savarankiškai, praktiškai neteko galios.
Ši rezoliucija yra tobulas visoje ES įtvirtinamos leftistinės diktatūros pavyzdys. Trys pagrindinės ES politine parama ir finansavimu diegiamos jos įtvirtinimo formos jau pastebimos ir Lietuvoje: tai neapykantos kalbos įstatymai ir politinis korektiškumas, suvaržantys žodžio laisvę atitinkamai bausmėmis ir neformalia cenzūra (cancel culture), ir kvotos, priviligijuojančios įvairias mažumų grupes.
ES priimta „LGBTIQ Lygybės strategija“ įtvirtino marksistinės tapatybių politikos vykdymą ir tokių programų finansavimą valstybėse narėse, tarp jų Lietuvoje. Lietuvoje patvirtintas Lygių galimybių įgyvendinimo veiksmų planas, kurio svarbiausias punktas – užtikrinti LGBT teises. Pirmąkart lobistinės LGBT organizacijos bus tiesiogiai finansuojamos iš biudžeto visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Kuriamas lygių galimybių koordinatorių savivaldoje tinklas LGBT politikai savivaldoje įgyventi. Ši jau net savivaldybės politikos ideologinė kontrolė yra pirmieji vietos lygmeniu kol kas mažai juntamos ES marksistinės politikos žiedeliai. Atrodo, jog ne už kalnų laikas, kai prie kiekvienos savivaldybės kabės ne tik Lietuvos ir ES, bet ir LGBT vėliava.
ES marksistinį virsmą galutinai užbaigs Europos Parlamento priimti ES sutarčių pakeitimai. Pagal juos, ES taps pirmąja viršnacionaline struktūra, oficialiai priėmusia genderistinę pasaulėžiūrą. Siūloma vyrų ir moterų lyčių lygybę keisti į neįvardytų socialinių lyčių (gender) lygybę, taip pat užtikrinti „reprodukcines teises“, apimančias ne tik abortus, bet ir lyties keitimą.
LGBTQ ideologija atnešė į Europos visuomenes ne tik susiskaldymą ir priešpriešą. Ši ES politika yra tiesioginis marksistinio siekio panaikinti prigimtinę šeimą kaip „senojo pasaulio“ ir „buržuazinės visuomenės“ pagrindą tęsinys. Tai daroma ne šeimą tiesiogiai draudžiant, bet ištirpdant jos ypatingą reikšmę begalinėje 107 „socialinių lyčių“ sudaromų „santuokų ir šeimų įvairovės“ lygybėje. Toks prigimtinės šeimos griovimas prisideda prie ES tautų gimstamumo mažėjimo ir suteikia pretekstą masinei imigracijai į tuštėjančią ES, kuriai esą būtina atsivežti trūkstamos darbo jėgos vietoje „natūraliai“ išmirštančių europiečių.
Galiausiai LGBTQ ideologija paskatino nepasitikėjimą ES institucijomis, tapo tobulu Kremliaus propagandos įrankiu. Dabartinė Europa yra kaip namas, pastatytas ant smėlio. Jei nebus reformuota naujais pagrindais, tik laiko klausimas, kada ji subyrės. Pasitikėjimą ES įmanoma atkurti tik ją pertvarkius ir išlaisvinus iš neomarksistinės ideologijos gniaužtų.
Naujausi komentarai