2024 balandžio 11d.
– Europos Sąjungos institucijoms vadovaujantys politikai ir biurokratai 2024 metais iš esmės siūlo valstybėms narėms priimti naują sutartį, kuri gilintų ES centralizaciją ir paverstų ją viena valstybe. Kaip tai vertinate? Kuo į tai atsakyti turėtų nacionalinių valstybių išlikimo siekiančios tautos ir joms atstovaujantys politikai?
Vytautas Radžvilas (VR): Į centralizacijos planus adekvačiai atsakyti galima vieninteliu būdu – pasiūlant savo alternatyvią ES pertvarkos viziją. Vis labiau akivaizdu, kad tokia, kokia yra, ES negali išlikti, jai tai nebus leista. Globalistai siekia ją paversti valstybe, nuolatiniai iššūkiai rodo, kad dabartinė sąranga nėra stabili ir efektyvi. Mūšis dėl reformos jau prasidėjo, tiksliai kalbant, ji ir neišvengiama, nes savinantis suverenitetą nueita per toli ir negrįžtamai pažeista Briuselio ir valstybių galių pusiausvyra. Tad permainų tikrai bus. Klausimas, ar į jas tik reaguosime, ar siūlysime jas patys.
Esame tikri, kad Europos Sąjungai reikalingas virsmas, bet ne į Jungtines Europos Valstijas, kaip faktiškai siūlo Europos Komisija, o, priešingai, į Europos Valstybių Sąjungą. Europos Sąjunga privalo išlikti, bet jai kaip oras reikalinga nauja sąranga, aiškiau atskirianti ES kompetencijos sritis ir leidžianti valstybėms narėms realizuoti savo suverenumą.
Kad Europa būtų demokratiška
– Kaip turėtų atrodyti tokia reformuota Europos Valstybių Sąjunga?
VR: Išsikėlus tikslą, jog privalo būti apsaugotos nacionalinės valstybės, įsivaizduoti tampa gana nesunku. Vieningai Europai, kuri gerbtų tautų teises, būtų reikalingi Aukštieji Europos Parlamento rūmai, kuriuose būtų atstovaujama valstybėms ir kiekviena valstybė turėtų po lygiai atstovų su teise vetuoti Žemųjų rūmų sprendimus. Tokios sąjungos valdymo institucijų sprendimai ir teisiniai aktai užsienio politikos, gynybos, migracijos, socialinės ir demografinės politikos, sveikatos apsaugos, ekonomikos, žemės ūkio, energetikos ir aplinkosaugos politikos klausimais įgytų galią valstybėms narėms tik juos patvirtinus nacionaliniams parlamentams arba vyriausybėms. Šiuolaikiškai tariant, tokia sąjunga turėtų remtis vadinamuoju opt-in principu, kai šalys dalyvauja bendruose sprendimuose ten, kur pačios tam pritaria, tačiau tuo netrukdo dalyvauti kitiems.
Vytautas Sinica (VS): – Tik mūsų siūloma reforma gali iš esmės išspręsti ir ES demokratijos problemą. Demokratija neįmanoma santvarkoje, kurioje neatstovaujama aiški politinė bendruomenė. ES iki šiol grindžiama tariama viena „europiečių tauta“, kurios nėra ir negali būti, tad neįmanoma ir jai atstovauti. Kad sąjunga būtų demokratiška, joje privalo būti atstovaujamos jos narių tautos.
– Bet juk Europos Sąjunga ir dabar nuolat akcentuoja demokratiją ir žmogaus teises.
VS: Iš tiesų stebime drastišką pamatinių sąžinės, žodžio, minties, privatumo, nuosavybės ir kitų laisvių naikinimą. Europos Valstybių Sąjunga privalo užtikrinti visoms narėms privalomą minties ir žodžio laisvės standartą. Joje negali būti toleruojamos teisinės ir politinės cenzūros formos kaip neapykantos kalbos įstatymai, socialinių tinklų vartotojų varžymas ir kita cenzūra internete, susirašinėjimo sekimas be atskiro teismo sprendimo, neformalus nuomonių užčiaupimas atimant jas išsakiusiųjų darbus, boikotuojant verslus ar pašalinant iš viešosios erdvės. Sąjunga privalo proaktyviai siekti žodžio laisvės užtikrinimo.
Europos Sąjungoje šiandien jau priimti sprendimai dėl perėjimo prie skaitmeninio euro. Tai ne šiaip ne grynieji pinigai sąskaitoje. Tai pinigai, kurių panaudojimo galimybes gali tiesiogiai reguliuoti Europos Centrinis Bankas ar jo padaliniai valstybėse narėse. Europos Valstybių Sąjunga turėtų visiškai atmesti šią iniciatyvą, kaip ir turėtų subalansuoti šiandien privatumą pažeidžiančias direktyvas, įpareigojančias bankus kontroliuoti vartotojų pinigų kilmę ir srautus. Kinijos socialinių kreditų sistemos pavyzdys aiškiai rodo, koks pavojingas ir greitas yra kelias į visapusišką gyventojų kontrolę per jų finansus.
VR: Tuo pačiu būtina užtikrinti, kad kultūros ir švietimo klausimai priklausytų išimtinei Sąjungos valstybių kompetencijai. Tą griežtai numatė jau ES tėvai-kūrėjai, tačiau vėliau šis principas vis labiau paneigtas apeinant sutartis. O Sąjungos sutartys turėtų būti keičiamos tik jas ratifikavus valstybių parlamentams arba piliečių referendumu ir tam pritarus visoms Sąjungą sudarančioms šalims. Esmė – valstybėms suteikiama teisė pasirinkti narystės Sąjungoje statusą ir dalyvavimo jos bendruose reikaluose apimtį.
Administracinio vieneto nieks negins
– Tokia sąranga atrodo labai lanksti, bet ar ji būtų efektyvi, kai valstybės galėtų atsisakyti dalyvauti įgyvendinant dalį sprendimų?
VR: ES vis nepasimoko iš savo klaidų. Tiek energetikos paketai, tiek daug kitų klausimų parodė, kad kaip tik nelankstumas neleido ES pasiekti efektyvių rezultatų ten, kur nebuvo visų valstybių sutarimo. Sąjunga turėtų atrišti rankas savo narėms bendradarbiauti regioniniu lygmeniu. Kitaip tariant, narės gali ne tik atsisakyti prisidėti prie sprendimų, bet gali ir inicijuoti sprendimus, kurie galbūt neaktualūs kitam Europos pakraščiui, bet aktualūs visiems kaimynams.
Todėl pripažįstant Europos Valstybių Sąjungai priklausančių šalių kultūrinę įvairovę bei istoriškai susiklosčiusius objektyvius nacionalinių interesų skirtumus turi būti juridiškai įtvirtinta galimybė kurti regioninius valstybių susivienijimus, galinčius koordinuotai ES lygmeniu spręsti specifines ir tik kai kurioms valstybėms aktualias problemas.
Akivaizdus to pavyzdys – šiandien Vidurio Europoje jau aiškiai suvokiama karo pramonės vystymo ir regioninio bendradarbiavimo šioje srityje būtinybė. Tikėtina, kad jos nesuvoks Pietų Europos šalys. Sąjunga, būdama visų pirma ekonomine, turi užtikrinti mechanizmus valstybių narių regioniniam bendradarbiavimui karo pramonės srityje. Tokių variantų gali būti galybė.
– Jei Europos Sąjunga, net ir reformuota, išliktų ekonomine, o ne karine sąjunga, tuomet ar jos sprendimai kaip nors galėtų prisidėti prie Lietuvos ir kitų valstybių nacionalinio saugumo?
VS: Apie Europos Valstybinių Sąjungą būtina mąstyti saugumo kontekste. Būtina, bet nepakanka vien remti ir siekti Europos paramos Ukrainai, aiškinti jos naudą ir prasmę Vakarų Europai, ypač jos konservatyvioms jėgoms. Pirma, Europos Valstybių Sąjunga kaip ekonominė sąjunga privalo atsižvelgti į Europos geopolitinę padėtį, Rusijos grėsmę daugybei Sąjungos narių ir įtvirtinti karo pramonės vystymo, inovacijų jose skatinimo ir regioninio bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetą. Gynybos pramonė – pramonės šaka kaip ir bet kuri kita. Antra, Sąjungos sprendimai turi įtakos piliečių pasirengimui prisidėti prie šalies gynybos. Pavyzdžiui, ES vykdo itin ydingą piliečių nuginklavimo politiką, ragindama nuginkluoti piliečius karo atveju, griežtindama nepagrįstus reikalavimus ginklams ir jų savininkams. Tai būtina pakeisti.
Trečia ir svarbiausia, nacionaliniam saugumui lemiamas Valstybių narių suverenumas. Gintis valstybei ir gintis Sąjungos provincijai, taip pat ir ją ginti arba paaukoti kitiems Sąjungos nariams yra visiškai skirtingi dalykai. Paprastai kalbant, Lietuvos kaip administracinio vieneto, o ne suverenios valstybės, neįmanoma įtikinti ginti nei jos piliečių, nei NATO partnerių.
Dar daugiau, tik stipri nacionalinė savimonė, patriotinis ugdymas, derama istorinė atmintis, pasididžiavimas valstybingumu ir tautos solidarumo, bendro likimo jausmas padaro piliečių gynybą įmanoma. Vien kariuomenės finansavimu to neįmanoma pasiekti. Nuo Sąjungos skatinamo tapatumo – nacionalinio arba globalaus – tiesiogiai priklauso, kiek stiprus gali būti visuomenės, o priklausomai nuo to ir partnerių pasiruošimas ją ginti. Visa tai įmanoma tik suvereniose valstybėse, o jos išliks tik Europos Valstybių Sąjungoje.
– Kalbant apie tapatumą, sunku nepastebėti, kad Europos Sąjunga vis labiau virto antikrikščioniška ir prigimtinei šeimai atvirai priešiška organizacija, kurios institucijos, pirmiausia Europos Teisingumo Teismas, sistemingai pasitelkiamos naikinti tradicines moralės normas ir Europos civilizacinius pagrindus. Ar siūloma Europos Valstybių Sąjunga šiuo požiūriu būtų kitokia?
VR: Tai tiesiog būtina, kitaip pertvarka neturėtų nei prasmės, nei ateities. EVS steigiamojoje sutartyje turi būti tiksliai ir visapusiškai apibrėžtas Europos civilizacinis tapatumas, aiškiai įvardijant krikščioniškąjį jo dėmenį. Moters ir vyro santuoka ir jos pagrindu egzistuojanti prigimtinė šeima EVS lygmeniu privalo būti pripažįstama vienintele ir nepakeičiama visuomenės biologinio tęstinumo sąlyga ir pamatine jos tvarumą ir išlikimą laiduojančia prigimtine ikipolitine bendrija. Sąjungos valstybės savarankiškai nustato santuokai ir prigimtinei šeimai nepriskiriamų individų ryšio teisinę išraišką ir partneriams suteikiamų teisių turinį ir apimtį.
Prioritetas – išorinių sienų apsauga
– Europos Sąjungą pastarąjį dešimtmetį krečia nelegalios migracijos bangos ir pati ES daugiausia stengiasi ne jas stabdyti, o padėti nelegalams pasiekti trokštamas gerovės šalis. Ar ryžtumėtės keisti šią faktinę ES politiką?
VS: Masinės migracijos sąlygomis Europos Valstybių Sąjungos išorinių sienų apsauga ir kontrolė privalo būti prioritetu. Jį įgyvendintų išorines Sąjungos sienas turinčios valstybės, padedamos kitų šalių ir koordinuojant įgaliotoms Sąjungos institucijoms. Būtina įtvirtinti, kad Valstybės savarankiškai nustato trečiųjų šalių gyventojų patekimo į savo teritoriją ir buvimo joje, migrantų integracijos ir įpilietinimo sąlygas ir tvarką.
Patekę į EVS teritoriją migrantai iš trečiųjų šalių gali būti paskirstomi tik su priimančios šalies sutikimu sudarant dvišalius arba daugiašalius valstybių susitarimus dėl jų perkėlimo.EVS tikslas – nebe kuo didesnė tautinė ir kalbinė įvairovė jos narių visuomenėse. Ji suinteresuota, kad kiekviena šalis ugdytų aiškią ir stiprų įsipareigojimą laiduojančią tautinę savimonę.
Šiandien ES migracijos politika yra ypač dviveidiška. Oficialiai ES migracijos tarytum neskatina, net griežtina taisykles. Tačiau praktikoje „Frontex“ agentūra rūpinasi nelegalų, o ne sienų apsauga, o Europos Komisija spaudžia šalis elgtis taip pat. 2021 metų vasarą Lietuvą užplūdus nelegalams, tiesiogiai patyrėme šį spaudimą. TS-LKD vyriausybė sienas laikė atviras tol, kol už migracijos klausimus atsakinga Europos komisarė pati atvykusi į Lietuvą davė leidimą vykdyti apgręžimus. Tik tada Lietuvos valdžia ryžosi apsaugoti valstybės sienas ir sustabdyti migrantų bangą. Tokia „šešėlinė“ politika negali būti toleruojama – reformuota Europos Valstybių Sąjunga privalo aiškiai deklaruoti ir skaidriai vykdyti EVS sienų apsaugos ir pagarbos Valstybių migracijos politikai tikslus.
Naujausi komentarai