2023 Lapkričio 26d.
Turiningas ir įdomus Vytauto Sinicos interviu. Vis dėlto ypač verta pacituoti aiškų, dalykišką ir tikslų atsakymą į vadinamąjį vienybės klausimą:
„ – Turiu atsakyti kaip politikas, nes klausimas, atrodo, skirtas Nacionaliniam susivienijimui, kurio veikloje dalyvauju. Daug galvojau apie tai: problema yra ne kalbos ir ne pažiūros, – problema yra noras ar nenoras dirbti.
Pasidairykite į tas pačias konservatyvias, tautiškas mintis skelbiančias partijas ir parodykite man bent vieną, kuri nuosekliai dirbtų tarp rinkimų: rašytų straipsnius, važinėtų po Lietuvą, platintų savo laikraščius, skrajutes, organizuotų renginius, skelbtų analizes ir pozicijas, taigi nuolatos skleistų žmonėms savo idėjas.
Gal esu šališkas, bet, atleiskit, be Nacionalinio susivienijimo niekas to nuosekliai nedaro. Ir tai yra ne tik organizacinė, bet ir moralinė problema. Partijos, politinės organizacijos, kurios nori žmonių palaikymo, tačiau nenori dėl jo dirbti, prieš rinkimus pabando įveikti jų barjerą netgi ne savo jėgomis, o dairydamosi kokio gelbėtojo.
Tarkime, dabar nemažos visuomenės dalies akys krypsta į Igną Vėgelę ir daug partijų nori, kad jis vestų jas į rinkimus. Tiksliau „neštų į rinkimus“ ant savo reitingų. Tai parazitavimas. Man atrodo, kad šita strategija, jei galima ją taip vadinti, yra nesąžininga, ji negali pelnyti rinkėjų pasitikėjimo.
Aptarėme, kad valstybė naikinama prieš mūsų akis. Kiekvienas turi asmeniškai apsispręsti, ar tam priešinasi. Mes buvom, esam ir būsim atviri visiems žmonėms, kurie norėtų ateiti ir veikti pagal tuos principus, pagal kuriuos veikiame, nes pažiūros, kaip yra skelbiama, dažnai sutampa. Skiriasi požiūris į veiksmą. Bet tų jungimųsi, susimetimų prieš rinkimus, kai susėdus pasidalijami galimi postai, vietos sąrašuose, reklaminis plotas laikraštyje ir kiti panašūs dalykai, o po rinkimų išsivaikštoma, su mumis niekada nebus. Daug žmonių dėl to pyksta, gal nes nesupranta ir nematė kitokio veikimo, bent tas kelias yra vienintelis, leidžiantis tikėtis tvirtų ilgalaikių rezultatų.“
Atsakymo esmę galima apibūdinti trumpai: vienija ne žodžiai, o darbai. O pratęsiant keliais sakiniais, kol kas užteks pasakyti tiek. Svajonės apie vienybę ir raginimai vienytis nesant vienintelio tikros vienybės pagrindo – bendros veiklos ir sunkaus bei kantraus sutelkto darbo – tėra magiško mąstymo apraiška. Kiekviena tauta turi tokią valdžią ir susikuria tokį gyvenimą, kokių nusipelno.
Pasiduoti magijos kerams reiškia patikėti stebuklu, kad nieko neveikiančių „opozicinių jėgų“ veikėjams „susimetus“ į bendrą sąrašą ir pasidalijus jame vietas, o rinkėjams kartą per ketverius metus malonėjus atkėblinti prie balsavimo urnų, pasikeis šalies politinė santvarka ir atsiras „gerų ponų“ valdžia.
Istorijoje neįmanoma rasti pavyzdžio, kad esminės permainos kurioje nors šalyje būtų įvykusios be ilgo ir kryptingo politinės, o kalbant konkrečiai apie Lietuvą – vos berusenančios tautinės ir valstybinės sąmonės – ugdomojo darbo.
Kviečiu rasti laiko bent peržvelgti, kaip atrodo tokio darbo kasdienybė: https://www.pozicija.org/zygis-per-lietuva-su-sukiu…/
Iš tikrųjų viskas be galo paprasta: atsiras kritinė masė panašiai dirbančių, o ne vien „teisingai šnekančių“ tikrų patriotų – permainos Lietuvoje bus. Neatsiras – Lietuva garantuotai išnyks.
Šitaip dirbdami sakome sau: net jeigu nepavyktų, žinosime ir sąžinė bus rami, kad bent jau mėginome. Talkininkų niekada nebus per daug. Kviečiame prisidėti.
Stoti į Nacionalinį Susivienijimą ir formaliai tapti sambūrio nariais sveikintina, bet nėra būtina.
Daugiau skaitykite ČIA
Naujausi komentarai