2023 rugsėjo 30d.

Iš nieko paversti negausų keliolikos asmenų piketą skandalu nacionalinėje žiniasklaidoje, o jo dalyvius – tariamo persekiojimo aukomis. Tokius stebuklus sukuria politinės provokacijos.

Tamsus provokatoriaus šešėlis yra nuolatinis politikos palydovas. Provokacijomis sukeltos nelaimės kartais virsdavo tikromis istorinėmis katastrofomis. P. Gražulio poelgis Sąjūdžio laikais neabejotinai būtų buvęs laikomas provokacija.

Ar šis asmuo yra už virvučių iš politikos užkulisių tampomas provokatorius, ar šitaip elgiasi siekdamas bet kuria kaina laimėti naivesnių žmonių palankumą ir šitaip dar ketveriems metams pasilikti tarp Seimo mūrų – žino tik jis pats. Todėl bus tiksliau ir sąžiningiau pasakyti, kad nežinia, ar tai provokatorius, bet jo chuliganiškiems veiksmams neabejotinai būdingas lengvai atpažįstamas, nes tipiškas sąmoningo provokatoriaus veikimo braižas ir stilius.

Toks vertinimas galėtų būto atšauktas tik tuo atveju, jeigu šis veikėjas argumentuotai ir įtikinamai paaiškintų, koks buvo jo tikslas ir kaip jo primityvus išpuolis pasitarnaus ginant prigimtinę šeimą. Kol kas visus šio poelgio dividendus renka jo teatrališkai užsipulti akcijos dalyviai. Beje, pagrįstai besistebintys iš tiesų keistoku policijos neveiklumu. Kas slypi už to policijos neveiklumo? Iš anksto sutartas dviejų apsukrių politinių aktorių spektaklis, grindžiamas priešybių vienybės ir kovos principu, leidžiančiu iš pažiūros nesutaikomiems priešininkams imituoti kovą ir padėti vieni kitiems nenuskęsti lietuviškosios pseudopolitikos pelkėje? Anksčiau ar vėliau tai paaiškės.

O kol kas aišku tai, kad P. Gražulio „kovos“ yra tikros kovos už prigimtinę šeimą parodija ir karikatūriški susirėmimai su vaivorykštinės vėliavos spalvomis nudažytais vėjo malūnais.

Šias „kovas“ tenka stebėti jau daug metų. Po šio tragikomiško, bet dėl to ne mažiau žalingo išpuolio belieka tikėtis, kad visam laikui pranyks raginimai vienytis ir naivūs priekaištai, kad tai padaryti trukdo „puikybė“, „ambicijos“ ar dar kokia blogos valios įkvėpta negeranoriška paskata. Ne, bloga valia čia niekuo dėta.

Celofanas ir Grazulis

Su P. Gražuliu ir panašiais provokacijų meistrais vienytis neleidžia elementari moralinės ir politinės savisaugos taisyklė. Ji tokia: jokiu būdu negalima susidėti su linkusiais į politines provokacijas partneriais ir tapti jų neprognozuojamų poelgių ir veiksmų įkaitais. Juk toks sąjungininkas lemiamu momentu gali iškirsti P. Gražulio stiliaus ar kokį nors kitą politiškai savižudišką „pokštą“, kuriuo bus paleistas vėjais sunkus daugelio metų darbas ir viską reikės pradėti nuo nulio. Jeigu jau taip – geriau visiems eiti savais keliais. Iki geresnių ir saugesnių nuo provokacijų laikų.

Plačiau apie įvykį ir vertinimus – Vytauto Sinicos straipsnyje.

Share This