2023 birželio 23d.
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas, minėdama 1941 metų Birželio sukilimą, išplatino reikalavimą Seimui ištaisyti 2000 metais padarytą klaidą ir oficialiai pripažinti Sukilimo įsteigtos Laikinosios Vyriausybės paskelbtą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimą“ Lietuvos Respublikos teisės aktu.
2000 metų rugsėjo 12 dienos Seimo posėdyje buvo priimtas įstatymas, kuriuo 1941 metų birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbtas Laikinosios Vyriausybės pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ buvo oficialiai pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu. Jau po savaitės Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio iniciatyva šis įstatymas buvo „atšauktas“, priimant protokolinį nutarimą, skelbiantį, kad įstatymas „įstatymo priėmimo procedūra tebėra nebaigta ir įstatymas lieka priėmimo stadijoje po svarstymo.“
„Beprecedentis atsitraukimas nuo sprendimo oficialiai valstybės mastu pripažinti Laikinosios Vyriausybės nepriklausomybės deklaravimą Lietuvos Respublikos teisės aktu yra gėdingas veiksmas, liudijantis, kaip stipriai Lietuvos valstybė buvo ir, kaip rodo daug ženklų, iki šiol išlieka pavaldi užsienio ir vidaus grupių įtakoms. Rusijos agresijos ir nuoseklios pagalbos Ukrainai fone tiesiog būtina stiprinti mūsų pačių pasirengimą gintis, įskaitant visuomenės valią gintis, patriotines nuostatas ir jas formuojančią istorinę atmintį. Birželio sukilimas yra Rusijos propagandos mašina jautriausias ir skausmingiausias XX amžiaus Lietuvos istorijos puslapis, neatsitiktinai aršiausiai puolamas, kaltinant Sukilimą ir Laikinąją Vyriausybę tariamu pronaciškumu. Sukilimas siekė tik nepriklausomybės ir išsivadavimo iš okupantų jungo, vykdomo teroro nutraukimo. Nors jo atkurta nepriklausomybė gyvavo labai trumpai, tačiau aiškiai parodė pasauliui, jog buvome SSRS okupuoti, o ne „įstoję į Sąjungą savo noru.“ Tūkstančiai sukilėlių vos per kelias dienas žuvo gindami Lietuvos laisvę, gelbėdami politinius kalinius, stabdydami sovietų nusikaltimus ir represijas. Pagerbti šį įvykį aukščiausiu lygiu ir didžiuotis juo, pagaliau išsilaisvinant iš melagingos sovietinės istoriografijos pančių yra mūsų šalies pareiga, jei apskritai norime išsaugoti sukilėlių ir partizanų krauju iškovotą ir mums paliktą valstybę“, – teigė Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
Švęsti Sukilimo metines partija pakvietė Kaune surengdama istoriko prof. Jono Vaičenonio ekskursiją po svarbias Sukilimo vietas. Būtent Kaunas buvo Sukilimo centras po to, kai bendradarbiaujant nacių ir sovietų struktūroms buvo atskleistas ir likviduotas Sukilimo štabas Vilniuje. Birželio 17 dieną taip pat surengtas atminimo žygis ir įamžinta Sukilimo metu šiaurės Lietuvoje įvykusio Lūšės mūšio vieta. Šio mūšio metu sukilėliai mažesnėmis pajėgomis sustabdė iš Lietuvos vykusį sovietų traukinį ir išlaisvino per šimtą į Rusiją gabentų latvių politinių kalinių. Renginyje dalyvavo ir Latvijos politikai.
Naujausi komentarai