Darbo partijos sąsajos su „MG Baltic“

2024 kovo 27d.

2023-11-22 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2023, visuomenėje geriau žinomą kaip „Politinės korupcijos byla“. Šioje byloje realiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, buvęs Darbo partijos vienas iš vadovų Vytautas Gapšys, o taip pat verslininkas ir koncerno MG Baltic vienos iš įmonių vadovas Raimondas Kurlianskis. Dar du buvę Liberalų sąjūdžio politikai, šioje politinėje partijoje taip pat ėję vadovaujamas pareigas (partijos pirmininko pavaduotojo ir kolegialių partijos valdymo organų narių pareigas), buvo nuteisti baudomis.

Šioje Politinės korupcijos byloje buvo nuteistos ir dvi šiuo metu esančios parlamentinėmis partijos – Liberalų sąjūdis bei Darbo partija, kurios gavo šimtatūkstantines baudas. Liberalų sąjūdis buvo nuteistas už keturis tyčinius sunkius nusikaltimus, Darbo partija – už du tyčinius sunkius nusikaltimus.

Tačiau ypač svarbu pažymėti, jog visuomenei iki šiol nėra atskleista, kad nuosprendyje minimos ne tik paminėtos nuteistos partijos, bet ir visa eilė kitų politinių partijų, kurių vienos yra minimos tiesiogiai, o kitos politinės partijos su nuosprendyje aprašytomis nusikalstamomis veikomis yra susijusios per tuo metu veikusius politikus ar valstybės tarnautojus. Iš esmės, nuosprendžiu nuteistas koncernas MG Baltic siekė korumpuoti ar net korumpavo visą politinį spektrą, tačiau kitoms politinėms partijos įtarimai pareikšti nebuvo, todėl ir nuteistos jos nebuvo. Tačiau rinkėjai turi teisę žinoti, kur buvo įsivėlusios įvairios, o ne tik realiai nuteistos partijos, kaip ir įvertinti šias aplinkybes balsuodami.

Š.m. vasario 19d. Nacionalinis susivienijimas paskelbė informaciją apie TS-LKD partijos sąsajas su „MG Baltic“, o kovo 3d. – analogišką tekstą apie Liberalų sąjūdžio partiją. Žemiau skelbiama to paties pobūdžio informacija apie politinę partiją „Darbo partija“.

Nuosprendžiu nustatyti padarytų nusikalstamų veikų epizodai (susiję su Darbo partija):

Minėtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nustatė tokius padarytų nusikalstamų veikų epizodus, už kurių padarymą skyrė bausmes:

• Kad tuometinis Seimo narys ir Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys paveiktų tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, jog ji, vykdydama savo įgaliojimus, neįtrauktų į Seimo posėdžių darbotvarkę Pelno mokesčių įstatymo pakeitimų. Šiuo klausimu tiek pats koncernas MG Baltic, tiek ir kita ypač stambi įmonių grupė – Vilniaus prekyba buvo suinteresuota tokiu būdu, jog numatomi pakeitimai būtų sugriežtinę įmonių grupių mokestinę priežiūrą;
• Kad tuometinis Seimo narys ir Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys paveiktų tuometinę Žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog ji, vykdydama įgaliojimus, duotų jai pavaldiems valstybės tarnautojams paliepimus sudaryti valstybei nuosavybės teise priklausančio 7,2 ha žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilnius, ilgalaikės nuomos sutartį su koncerno įmone, o šiame valstybei priklausančiame žemės sklype koncerno įmonė ketino vystyti nekilnojamojo turto projektus;
• Kad tuometinis Seimo narys ir Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys paveiktų tuometinę Žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog ji, vykdydama įgaliojimus, priimtu koncerno valdomoms žiniasklaidos bendrovės finansiškai palankius sprendimus, susijusius su Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimu žiniasklaidos priemonėse mokesčių mokėtojų pinigais bei didintų šiam viešinimui skirtų mokesčių mokėtojų pinigų sumą, kurią galėtų įsisavinti koncerno įmonės;

Nuosprendžiu nuteistų partijų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:

Nuosprendžiu buvo nuteistos dvi parlamentinės partijos – Liberalų sąjūdis bei Darbo partija. Manytina, kad tikrai neverta aptarinėti visų šių partijų padarytų nusikalstamų veikų epizodų, kadangi tokiu būdu gautųsi atskira knyga. Šiame tekste bus pateikti tik patys charakteringiausi epizodai, kad rinkėjai geriau suprastų, kokio masto korupcija vešėjo Darbo partijoje (informacija apie kitas partijas bus paskelbta atskirais tekstais):

1. Darbo partija:

Nuosprendžio pastraipos Nr.	Užfiksuotos faktinės aplinkybės:
437.	V. G. atsako: „Nu, pasižiūrėsiu. Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta.“ R. K. pritaria:  „Jo.  Manau,  kad  techninis  klausimas,  ta  prasme.“ V. G.papildo:  „/Nebėra… prieštaraujančių/.“ Taigi šio pokalbio metu  R. K., praėjus beveik mėnesiui po spalio 14 d. vykusio pokalbio, išsakė poziciją dėl puikiai besiklostančio bendradarbiavimo su Darbo partija ir V. G. sprendžiant  R. K. ir UAB koncernui „MG Baltic“ rūpimus klausimus. Vėliau pokalbio metu buvo  aptarta ir būsimo atsilyginimo tema, R. K. sako: „<…> Nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku…“ V. G.atsako: „Pagalbos… <…> Nu, žinai, kur, kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. Tai ačiū irgi, mums… Ir aišku…  ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, <…>. Mes ten, aišku, perkam eterį irgi… <…> gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. Plius įdėjimas, žinai, kad neblokuotų, <…> vieną iš mūsų irgi pakalbint/ų/. <…> Kad tą poziciją išsakyt. <…> mums svarbiausia, kad /yra tos/ galimybės, būtų, žinai, pasisakyt. O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys… Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai… Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti,  jeigu yra galimybės padėt,  /tai  mes sutariam/.   Komentaras: šioje nuosprendžio dalyje, kurioje pateikiamas kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotas Raimondo Kurlianskio ir Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio pokalbis, matyti, kad šie asmenys tarp savęs derina koncernui itin rūpimą 169 mln. EUR vertės kelio Vilnius – Utena projektą, o vėliau pradeda aptarinėti būsimo neteisėto atlyginimo Darbo partijai būdą. Prieš tai abu pasidžiaugę puikiu tarpusavio bendradarbiavimu tarp Darbo partijos ir koncerno. Aptartos neteisėto atlygio Darbo partijai formos buvo tokios: nuolaidos Darbo partijos perkamom politinėm reklamom, Darbo partijos teigiamas nušvietimas koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse, Darbo partijos atstovų kvietimas į laidas, o taip pat ir „kitokios galimybės padėti“, kas greičiausiai reiškė pinigines koncerno skiriamas sumas partijai.
489.	Pokalbio turinys atskleidžia, jog V.G. dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, aktualių R. K., jų priėmimo laiko, žadėjo paveikti tiek Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius P. N., B. B., tiek Seimo Darbo frakcijos narius ir tokie pokalbio metu aptarti veiksmai buvo atlikti. Netrukus po šio 2015 m. spalio 7 d. vykusio V. G. ir R. K. pokalbio 2015 m. spalio 12 d. Seime buvo užregistruotas Seimo Darbo partijos frakcijos narių V. S. ir V. F. teiktas pasiūlymas, kuriuo buvo siūloma pakeisti Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo datą ir numatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. (t.39, b. l. 4–6). Taigi V.G. ir R.  K. aptardami Seime teikiamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, jų įsigaliojimo terminą, aiškiai suprato V. G.būtinus atlikti veiksmus, R. K. pageidavimų ir jų įvykdymo esmę. V. G. frazės „<…> jeigu tai priklausytų nuo manęs <…> kai aplinka draugiška gali nuveikti žymiai daugiau“, o R. K.„aš tau be priekaištų“, patvirtina, kad V.G. veikė būtent taip, kaip pageidavo R. K.   Komentaras: šioje nuosprendžio dalyje teismas konstatuoja, kad tuometinis Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys pažadėjo dėl Vartojimo kredito pataisų paveikti tiek Seimo Biuždeto ir finansų komiteto narius, tiek ir Darbo partijos frakcijos narius, o taip pat tą padarė. Kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuoto R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbio turinys atskleidžia, kad R. Kurlianskis dėl tokių V. Gapšio veiksmų buvo patenkintas.
556.	Teisėjų  kolegijos  vertinimu,  pirmiau  aptarti  kriminalinės  žvalgybos  tyrimo  metu  užfiksuoti duomenys – R.  K. bei V.  G. susitikimai  bei  pokalbiai,  taip  pat R.  K. pokalbiai  su D.  D.,  kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pavirtina, jog R. K. siekė, kad V.G., pasinaudodamas savo visuomenine Seimo nario padėtimi, Seimo nario tarnyba, pareigomis Darbo partijos valdymo organuose, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo pirmininkę, kad ji Pelno mokesčio įstatymo pataisų projekto neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, o V.G. šiuos pažadėtus poveikio veiksmus atliko.   Komentaras: čia nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, jog V. Gapšys, pasinaudodamas savo padėtimi Seime ir Darbo partijoje, paveikė tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad ji veiktų koncernui norima linkme, o konkrečiai – kad ji neįtrauktų koncernui nepalankių Pelno mokesčio įstatymo pataisų į Seimo darbotvarkę, kad jų priėmimas nusikeltų į Seimo pavasario sesiją.
569.	2015 m. rugsėjo 28 d., įvyko V. G. ir R.K. susitikimas, kurio metu, be kitų temų, jie aptarė valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos klausimą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69–89); specialisto išvada Nr.11-292(17) (t.12, b.l.2–12,13–31). Šio pokalbio metu V.G. R. K. nurodė, jog buvo susitikęs su žemės ūkio ministre: „<…> tą, kur man davei, atidaviau ministrei. Nusprendžiau. Nes ten biški, kadangi pradėjo lįst per žiniasklaidą, žinai, kad, nu… <…> nuo viršaus būtų…viskas tvarkoj, jinai sakė pasižiūrės. Ir dar sakė, jeigu ten įstatymais nesikerta… Bet aš, aš manau, kad ten… po to, kiek domėjausi,  tai  ten  viskas  yra…  tvarkingai…  iš  principo…  ta  prasme,  ten…  labiau,  jeigu  nori prisikabint. Ten gal ateity, aišku, ir reikėtų pakeisti ten tą praktiką… bendrai, nes tokia labai įdomi yra, ir… bet iš esmės, kiek aš žinau, yra teismų praktika <…> Viskas yra… normalu. Tai aš dar patikrinsiu, šią savaitę su ją pasikalbėsiu. Ar ten jai… pavyko pasižiūrėti, visą kitą. Bet jinai buvo normaliai nusiteikus.   Komentaras: čia kalba eina apie dar vieną bylos epizodą – koncerno dukterinės įmonės siekį išsinuomoti didžiulį (viso 7,2 hektaro ploto) valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Tujų g. 2, Vilniuje. Koncerno dukterinė bendrovė buvo įsigijusi kelis statinius, buvusius ant to žemės sklypo, ir, pagal tuo metu buvusią galimybę siekė ypač lengvatinėmis sąlygomis (t.y. labai pigiai) išsinuomoti visą šį 7,2 ha sklypą tariamai „statiniams eksploatuoti“, o iš tikro – vystyti NT projektus. Tačiau buvo iškilusi problema – kadangi žemės sklypas buvo didžiulis, o koncerno dukterinė bendrovė turėjo per mažai statinių, kad jiems tariamai eksploatuoti būtų reikėję tokio didžiulio žemės sklypo, Žemės ūkio ministerijai pavaldi institucija – Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko viso šio žemės sklypo išnuomoti koncernui. Todėl R. Kurlianskis per V. Gapšį siekė paveikti žemės ūkio ministrę, jog ji atitinkamai paveiktų jai pavaldžią instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą, jog pastaroji sutiktų su koncerno dukterine įmone sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį.   Visų antra, itin įdomi cituojamo nuosprendžio dalis yra ta, kur V. Gapšys sako R. Kurlianskiui, kad: „Tą, kur man davei, atidaviau ministrei <…> nuo viršaus būtų…“. Kas buvo būtent „tas“, ką V. Gapšys gavo iš R. Kurlianskio ir ką jis atidavė ministrei, kad „nuo viršaus būtų“? Sprendimas užuominų daugiau nepateikia, tačiau ši cituojamo nuosprendžio dalis yra daugiau nei intriguojanti.
569.	V. G.tęsė: „Sakau, aš jai dar po to… Aš kitur mačiau, kur yra teismų praktika irgi atidaviau, kad, sakau, nu… žiūrėk… kad čia, nu, tikrai nėra kažkokio kriminalo, kad jin nesijaustų ten panašiai. Nes ten sako, tą NŽT, sako, krečia iš visų pusių <…>. Iš principo, aišku, valstybėj taip neturėtų būt. <…>. Valstybė turėtų paimti, <…> pati tuos sklypus pasiimti… ir… normaliai… žiūrėti. O čia dabar LRTC centras ar dar kažkokios įstaigėlės.“   Komentaras: šiame kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuoto pokalbio vietoje V. Gapšys pats pripažino, kad tokie veiksmai, kuriuos jis su R. Kurlianskiu bando atlikti sklypo Tujų g. 2, Vilnius, atžvilgiu, nėra teisėti.
609.	Pokalbio metu R. K. V. G. nurodė:  „Paskutinis klausimas, kurį dar turiu <…> Situacija apie Žemės ūkio ministeriją, NMA <…> ir viešinimo biudžetus. Ir jų perskirstymą. Tai vakar buvo <…> Nacionalinės mokėjimo agentūros stebėsenos komisija <…> teikė viešinimo biudžetų paskirstymą ir patvirtino… Žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų… šešioliktiem. Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė tris šimtus tūkstančių. <…> Nu, viso proporciją biški įsivaizduojat. Dabar vienas klausimas būtų <…> ar čia yra V.ir  E. nesutarimų klausimas… <…> ar čia yra merginos J.žaidimas? Bet į šitą nebūtina atsakyti. <…> ta disproporcija atrodo, gal nieko stebėtino, jeigu suprast kontekstą, kad Žemės ūkio ministerija pati už penkioliktus neįsisavino. Tenderio nesiruošia baigti iki sausio, man rodos, to didelio. Ir toks įspūdis, kad tie pinigai vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems.“ Tokios R. K. išsakytos  frazės  rodo  jo  nuogąstavimus  dėl  Žemės  ūkio  ministerijos  vykdomų  programų viešinimui skirtų pinigų nepanaudojimo, t.y. kad žiniasklaidos priemonėse, kurioms jis (R. K.) atstovavo,  nebus  transliuojama  užsakomoji  informacija,  susijusi  su  ministerijos  vykdomomis programomis ir kartu nebus gauta finansinė nauda.   Komentaras: šioje nuosprendžio dalyje fiksuojamas dar vienas nusikalstamos veikos epizodas, kuriame R. Kurlianskis bandė daryti nusikalstamą poveikį V. Gapšiui, t.y. dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimui leistinų pinigų, į kuriuos pretendavo koncerno valdomos įmonės.
609.	Pokalbio metu V.G.į tai atsako: „Žinai, mes kaip sakyt, visiems“, „aš nežinau, kaip ten tuos persiskirsto. Ir ten, iš tikrųjų J., aš taip įtariu, kad žaidžia, nes aš ne iš vieno sakiau, ir aš nu, V.ne kartą įspėjau, sakau <…> jūsų  žaidimas  baigsis  niekuo,  <…>,  ne  kažkokiu  kriminalu,  bet  tiesiog  niekuo,  nes  jūs neįsisavinsit, neturėsit pinigų. Aš sakiau, kaip tik priešingai, sakau, meskit tenais. Ir jūs sakau, tiesiog turėsit galimybę kalbėti, kai eterį gausit. Bet aš įtariu, kad čia įvyko dėl to, kad turbūt jinai gal ją ir spaudžia, kad sako, mes neturim pinigų, mes iš partijos pozicijos sakom, jūsų nesimato eteryje, tai gal sugalvojo tokį būdą, kaip pasiimti pinigų, kad turėtų eterį. Bet jeigu jie neįsisavins po to, tai…“ Tęsdamas pokalbį R. K. klausia: „Ar <…> NMA kontraktas veikia, nu, nežiūrint ten to, sakykim…“ V. G.atsako: „Taip.“ Toliau R. K.tęsia: „Kitų interesų, kurie ten eina taip kaip <…> turi eiti, ta prasme, pagal tai, kiek srautą duoda. Bet aš manau, kad V.gali per NMA lygiai taip pat per veikiantį kontraktą, kuris yra laisvas kanalas, pasidaryt viską, ką nori. Problema, <…> aš galiu pasidalint įspūdžiais… J. šiaip gaudo keturiasdešimt procentų atkato. Jeigu jinai dalinasi ten kur reikia, tai ne mano reikalas.“ V.G.pabrėžia: „<…> pas mus buvo principinis pasakymas šitoj vietoj, jokių uždirbinėjimų iš žiniasklaidos. <…> nuo pat kadencijos pradžios. Pasakyta <…> kad nebus jokių, žinai, ten darymų. Mums įdomus yra eteris. Mes pasakėm taip, jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių.“ R. K.nurodo: „Įmanoma.“ V.G. tęsia: „Tai sakėm, mums tas yra svarbu. O jokių… Mums pinigai, iš principo, nėra reikalingi, nes jie tam pačiam tikslui po to  eina.“ R.  K. pritaria:  „Vis  tiek nueina, jo.“ V.G. tęsia:  „Ir dar supranti… su papildomom rizikom… visom.”   Komentaras: šioje nuosprendžio vietoje pateikiamas kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotas V. Gapšio ir R. Kurlianskio pokalbis yra vienas svarbiausių šios bylos epizodų. Visų pirma, iš šio pokalbio turinio matyti, kad paminėtu du asmenys nesivaržydami ir atvirai kalba apie tai, jog iš mokesčių mokėtojų pinigų, kurie buvo skirti ES programų viešinimui, bus neoficialiai perkamas eteris Darbo partijai. Visų antra, R. Kurlianskis nurodo, kad jis yra girdėjęs, kad valstybės tarnautoja, atsakinga už šį mokesčių mokėtojų pinigų skirstymą žiniasklaidos priemonėms, ima 40 proc. „atkato“. Į ką atsakydamas V. Gapšys nurodo, kad taip yra blogai, kad pas juos partijoje buvo principinis susitarimas „neuždirbinėti“ iš žiniasklaidos, t.y. neimti kyšių ir „atkatų“ iš žiniasklaidos, vietoje to imti žiniasklaidos priemonių teikiamą eterį Darbo partijai. Visų trečia, V. Gapšys nurodo , kad jiems iš žiniasklaidos „atkatų“ nereikia, nes vis tiek visi pinigai nueis tam pačiam eteriui žiniasklaidoje pirkti, kartu nurodo, kad toks „atkatų“ ėmimas yra susijęs ir su „visokiom papildomom rizikom“, kas aiškiai rodo, jog abu pokalbio dalyviai suvokė tokių veiksmų nusikalstamą pobūdį.