2023m. kovo 13d.
Kokiais dokumentais remiantis perrašomos pavardės nelietuviškais rašmenimis?
Skaitant savivaldos rinkimų kandidatų sąrašus, man dingtelėjo mintis, kad dabar ne tik aš, bet jau niekas Lietuvoje nebegali iš klausos užrašyti panašiai į lenkišką skambančios pavardės. Juk kas gali žinoti, ar tas asmuo nori, kad jo pavardė būtų užrašyta nelietuviškai, ar jis tikrai ne lietuvių tautybės ir ar gali tai įrodyti dokumentais. Ar jis yra pasinaudojęs Seimo pernai jam suteikta teise užrašyti savo asmenvardį pagal nelietuviškos rašybos taisykles, ar ne? Gali būti nelabai patogu, pavyzdžiui, registruojant tokią pavardę poliklinikoje, tvarkant reikalus policijoje, norint žmogų paminėti žiniasklaidoje ar sudarinėjant kokius nors namo gyventojų sąrašus.
Kad radosi užrašymų įvairovė, įsitikinau skaitydama LLRA-KŠS partijos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą ir merus sąrašą. Štai tik keletas būdingesnių pavyzdžių: Waldemar Urban, Miroslav Voitiulevič, Iwona Kazakiewicz, Robert Rackiewicz, Stanislav Adamaitis, Tadeusz Andrzejewski, Karolina Petrusevič, Ana Miliuškevič, Anton Feliks Stankevič, Edyta Klimaszewska, Stanislav Zajankovski, Zigmont Ždanovič, Viktor Bojarovič, Halina Olenkovič, Zbignev Sinkevič, Bogdan Antonovič, Eva Jackevič, Danuta Radulevič, Tomaš Pileckas, Valdemar Dudoit, Tomaš Stanislav Razvadovski, Valdemar Koženevski, Oleg Shilko, Robert Poliakovskis, Marijan Dzvinel, Feliks Dzisevič, Andrzej Žabielowicz, Tadeuš Aškelianec, Edmund Szot ir kt.
Nors tas įstatymas vadinamas trijų raidžių – w, x ir q – įstatymu, praktiškai šiame sąraše įvairavo tik v ir w užrašymai: ir Voitiulevič, ir Kazakiewicz; ir Zajankovski, ir Žabielowicz… Ką gi, remiamasi 2022 m. Seimo priimtu asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymu: „3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)“.
Iš kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašų matyti, kad rašoma ir su š, ir su sz, ir net su sh: Aškelianec, Klimaszewska, Szot, Shilko… Taip pat ir su ž, ir su rz: ir Koženevski, ir Andrzejewski… Tokia logika vadovaujantis tikriausiai bus siekiama įstatymiškai įsivesti ir daugiau lenkiško raidyno raidžių, taip pat su diakritiniais ženklais, tada jau jas užrašant teks perjunginėti klaviatūrą į kitas kalbas (kaip tik dėl to Lenkijoje praktiškai ir nesinaudojama analogiško įstatymo teisėmis)… Tiesa, dėl kirilicos abėcėlės transliteravimo taisyklių tokio užrašymo pavyzdžių kaip Shilko apstu Rusijoje ir Baltarusijoje.
Įdomu, kad tarp tos pačios LLRA-KŠS partijos kandidatų į Šalčininkų rajono savivaldybę radau tik vieną pavardę, užrašytą ne įprastomis lietuviškos abėcėlės raidėmis, o pagal lenkiškos rašybos taisykles – tai Krzszysztof Gotowiecki, kitų pavardės rašomos senoviškai, pvz.: Zdislav Palevič (beje, perrinktas meru), Valdemar Sliževski, Gžegož Jurgo, Jaroslav Voitechovič, Tadeuš Romanovski, Andžej Kulevičius, Anton Bandalevič, Edgar Obločinski, Henrik Tomaševič ir kt.
Tiek į šiuos rinkiminius sąrašus įtrauktiems asmenims, tiek ir kitiems panorus yra galimybė pasinaudoti minėtu įstatymu numatytomis sąlygomis, kurias atitikusiems Lietuvos piliečiams leidžiama pasikeisti savo pavardės rašybą dokumentuose: 1) pilietis registre turi deklaruoti, kad yra ne lietuvių tautybės, 2) pagrįsti, kad jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje, 3) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
Kaip ir visų įstatymų, taip ir aptariamo „Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose įstatymo“ įgyvendinimo eiga reglamentuojama Vyriausybės nutarimų. Man neaišku, kaip registruojant naująsias pavardžių formas sugebama laikytis Vyriausybės 2022-04-27 nutarimo Nr. 424, kurio 19 punkte nurodyta, kad perrašant pavardes negali būti remiamasi tėvų ir senelių dokumentais, išduotais arba sudarytais ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d. Jau kas ne kas, o dabartiniai lenkų tautybės Lietuvos piliečiai tikrai didžiuodamiesi pabrėžia, kad jų giminės nuo seno čia, Lietuvoje, gyveno. Ir niekas tuo neabejoja, seni žmonės net vietiniais, „tuteišais“ save vadindavo. Tai tada kokiais dokumentais remiantis išduodami leidimai perrašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis? Lenkijos? Kai ji 1920-1939 m. buvo okupavusi mūsų sostinę ir dalį Rytų Lietuvos? Kažkaip nesitiki, kad tiek daug svetimšalių būtų tarp mūsų lenkakalbių piliečių… Juk sovietmečio dokumentais remtis negalima. Įdomu būtų sužinoti, kokiais dokumentais remiamasi iš tikrųjų? Gal skiriasi Vilniaus ir Šalčininkų rajonų raštininkų reikalavimai?
Naujausi komentarai