2023m. vasario 19d.
Dabartinis meras po aštuonerių metų pagaliau užleis savo postą. Išeidamas jis palieka galybę neatsakytų klausimų. Nuo 2015 metų, kai Remigijus Šimašius pradėjo vadovauti miestui, miesto biudžetas praktiškai patrigubėjo daugiausia dėl pakeisto mokesčių perskirstymo. 2023 metais jis sudarys 1,116 mlrd. Eurų. Tačiau nepaisant gausių lėšų, nė vienas didesnis projektas per tuos 8 dabartinės valdžios metus nebuvo įgyvendintas:
• Lazdynų baseinas – projekto kaina nuo pradinių 22 mln. eurų išaugo iki 35 mln. Tikimasi baseiną atverti prieš pat rinkimus, tačiau pradžioje jis veiks be SPA ir pirčių zonų, jas planuojama užbaigti per 2-3 metus nuo baseino atidarymo;
• Profsąjungų rūmai – taip skubėta juos nugriauti, kad net už griovimo darbus, atmetus pigesnius pasiūlymus, permokėta pusė milijono eurų;
• Liepkalnio-Žirnių-Minsko sankryža – užbaigta tikrai svarbi miesto infrastruktūros arterija, tačiau tai padaryta paleidžiant viešųjų pirkimų procedūras, dėl ko savivaldybei skirta pusės milijono eurų bauda (taigi ir iššvaistyta dar 0,5 mln. eurų);
• Nacionalinis stadionas – jei bus pastatytas, kainuos beveik 4 kartus daugiau nei Kaune, nes sugalvota, kad reikia ne tik stadiono, bet padaryti daugiafunkcį centrą su aštuoniais statiniais vietoje vieno. Ši idėja gimė siekiant ES finansavimo, tačiau jo negavus vis tiek likta prie visiškai iracionalaus projekto. Įvairių socialinių paslaugų erdvių tikrai reikia, bet jos turi būti išskaidytos visame mieste. Gi numatytoje stadiono vietoje jau dabar kankina spūstys ir studijos rodo, kad jos dar išaugtų ten įrengus stadioną, nė nekalbant apie kitas veiklas. Vykdant nuo pradžių neracionalų projektą planuojama iššvaistyti virš 150 mln. eurų;
• Gatvių „humanizavimas“ – brangiai siaurinamos geros būklės gatvių važiuojamosios dalys. Dėl šio siaurinimo dažnai nebeįmanoma praleisti pagalbos tarnybų automobilių, neprasilenkia viešasis transportas. Tačiau jis buvo ne tik žalingas, bet ir iššvaistė milžiniškas Vilniaus biudžeto lėšas. Keli rekonstrukcijų pavyzdžiai: Didlaukio gatvės (270 tūkst. eurų), „Minsko“ žiedo (530 tūkst. eurų), Algirdo gatvės (2,6 mln. eurų).
• „Jeep” arenos pirkimas – užsimojus įsigyti arena Vilniaus krepšinio klubui, už ją sumokėta maždaug 1 mln. eurų brangiau negu jos rinkos vertė.
• Mero patalpų remontas – savivaldybės pastato aukšto su mero kabinetu remontas kainavo 300 tūkstančių eurų ir, ekspertu vertinimu, atliktas permokant už darbus ir medžiagas kelis kartus.
• Vilniaus kalėdinė eglutė – konkursas organizuotas vienam tiekėjui, smarkiai permokant už pernai pagamintas ir jau naudotas dekoracijas. Tai, kas pernai kainavo 90 tūkst. eurų, 2022-aisiais kainavo 231 tūkst. eurų. Projektu pagrįstai susidomėjo FNTT.
• „Kuriu Vilnių“ – konkursas, po kurio mieste už vilniečių lėšas atsirado abejotino grožio, bet neabejotinai brangios keistenybės: „Žaliojo tilto skulptūros“ už 19 500 eurų, „Vilkas keičia kailį“ už 42 360 eurų, suoliukai Šeškinėje už 20 500 eurų.
Kartais švaistymo esmė ne išleista suma, o pirkimo aplinkybės. Štai 2020 metais, pandemijos pradžioje, tuometinis miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis „nusipirko“ iš niekam nežinomos mažosios bendrijos plaučių ventiliavimo aparatų už apvalią sumą, visą ją pervedė avansu. Įmonė iki tol nebuvo prekiavusi jokiais medicinos prietaisais. Pinigai dingo, aparatai nepristatyti, FNTT 2020 m. pradėjo tyrimą. Nekompetencija tai ar korupcija?
Vilniaus mero pasiekimus švaistant miesto biudžeto – taigi visų vilniečių – pinigus galima vardinti be pabaigos. Žiniasklaidoje nemažai pranešimų apie kitų merų galimus korupcinius ryšius, bet apie Vilnių taip apibendrinti nedrįstama. Be reikalo. Po STT pernai pareikštų įtarimų pernai nuo pareigų buvo nušalinti net 7 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyrių vadovai! Pagal įtariamų mastą, tai galimas korupcijos lizdas. Meras tokias skandalingas žinias sutiko pareikšdamas, kas džiaugiasi, jog įtariamieji – ne jo komandos žmonės. Vadovaujant miestui beveik 8 metus labai keista teigti, kad nesi atsakingas už skyrių vadovus. Viskas, kas vyksta savivaldybės administracijoje, yra ir mero atsakomybė.
Plačiai paplitęs mitas, kad liberalios partijos yra jaunų, kompetentingų ir racionalius sprendimus priimančių politikų partijos. Vilnius yra geriausias įrodymas, kad yra priešingai. Nuolatinį švaistymą Vilniuje galima paaiškinti tik nekompetencija arba korupcija. Bet kuriuo atveju, tai pražūtinga miestui.
Dabartinę Vilniaus valdžią privalo pakeisti žmonės, neturintys jokių korupcijos skandalų ir švaistymo istorijos, tačiau turintys profesionalų politikos išmanymą ir efektyvaus vadovavimo patirtį. Miesto lėšos turi būti skirstomos tik pagrįstiems, kaštų ir naudos analizę praėjusiems projektams, kurie atitinka realius miesto poreikius ir prioritetus ir sąžiningai investuotų į pokyčius visame mieste. Tai visų pirma švietimo įstaigų tinklo ir būtinosios infrastruktūros kūrimas tose miesto dalyse, kur jų labiausiai trūksta.
Naujausi komentarai