Pro akis vos nepraslydo itin skandalingos naujienos – Lietuvos valdžia planuoja leisti prieglobsčio negavusiems, taigi oficialiai jokiems ne pabėgėliams, o nelegaliems migrantams pasilikti Lietuvoje ir po jų prieglobsčio prašymo atmetimo:
„Valdžia jau planuoja Lietuvoje esantiems migrantams po metų nuo registracijos leisti dirbti ir laisvai judėti Lietuvoje, o po dvejų metų šie žmonės galėtų kreiptis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. O tai – legalus būdas judėti po Europos Sąjungą. Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad tokie pakeitimai siūlomi atsižvelgus į realybę: jeigu nėra galimybių žmonių išsiųsti, negalima jų amžinai laikyti uždarytų apgyvendinimo centruose.“
Tai yra niekšinga ir dviguba visų Lietuvos piliečių apgavystė, o taip pat ir teisės viršenybės principo trypimas (jis, tiesa, Lietuvoje dabar nuolat trypiamas, tad turėjome įprasti).
Apgavystė dviguba, nes priežastys tai vadinti apgavyste taip pat dvi.
Pirma, valdantieji, tas pats Vidaus reikalų viceministras ir pati ministrė, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, dabar neprisiekčiau, bet ir pati premjerė, ne kartą ir ne du vasarą laidose ir interviu užtikrintai kartojo, jog nė vienas neteisėtas migrantas Lietuvoje nepasiliks. Tai jau tada skambės keistai, nes ir besidominti visuomenės dalis puikiai žino, ir valdžios atstovai privalėjo žinoti, kad nelegalų kilmės šalys (o ypač Irakas) pasus išmetusių emigrantų namo nepriima ir nėra kaip jų priversti tą daryti. Visoje Vakarų Europoje, seniai priėmusioje migrantų ordas, deportuoti namo pavyksta tik iki trečdalio nelegalų. Tas buvo žinoma vasarą ir tas niekaip nepasikeitė rudenį. Išeina, jog valdžia tiesiog melavo žmonėms tam, kad šie būtų ramesni, mėgindama nukelti nepasitenkinimą dėl tokios beviltiškos kapituliacijos geresniems laikams.
Valdžios melas migrantų temoje jau tapo tiek įprastas, kad gal per daug ir nestebina. Tik pora pavyzdžių. Birželį Vidaus reikalų ministrė kuo aiškiausiai žadėjo, jog nelegalai nebus apgyvendinami arti gyvenviečių. Jau netrukus Dieveniškėse juos mėginta apgyvendinti miestelio širdyje – 25 metrai nuo veikiančios mokyklos, kurių neskiria net tvora. Pasipriešinę gyventojai vadinti veikiančiais prieš valstybę, mėginta juos vaizduoti kontrabandininkais. Liepos viduryje valdžia melavo, kad stabdo migrantų įleidimą ir atvirų sienų politiką, tačiau iš tiesų priėmė pataisų paketą, kuris migrantų priėmimo visiškai nestabdė, tik leido juos priimti ir sulaikyti pusei metų, o ne paleisti ganytis po Lietuvą ir Europą. Tada beveik ištisą mėnesį tęsėsi atvirų sienų politika, kol ji galiausiai nutraukta tik ES migracijos komisarei asmeniškai leidus. Melas yra norma šioje vyriausybėje.
Tačiau svarbiau antra. Ką daryti? Valdžia prieš nelegalių migrantų savivalę kapituliuoja visiškai be reikalo. Lygiai kaip be reikalo kapituliuojama prieš, deja, propagandą šiuo klausimu varančią Vakarų žiniasklaidą. Iš tiesų deportuoti nelegalus namo yra labai sudėtinga ir kartais neįmanoma. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie privalo likti Lietuvoje, kaip leidžia suprasti viceministras Abramavičius. Nelegalūs migrantai gali ir turėtų būti siunčiami į tas trečiojo pasaulio šalis, kuriose yra saugu, nevyksta persekiojimai ir karas, ir kurios sutinka (žinoma, už išmoka) tuos nelegalius migrantus priimti. Iki šiol nėra nė menkiausios informacijos apie tai, kad valdžia būtų mėginusi eiti šiuo keliu ir dėl tokios „ekstradicijos“ derėtis.
Suprantama, tai tikrai novatoriškas kelias. Mažai šalių yra jį taikiusios, nors, pavyzdžiui, Italija tikrai taikė ir XXI a. pradžioje ir prieš keletą metų. Darosi aišku, kad jį taikys ir Danija. Laiko klausimas, kada XXI a. eigoje tokia politika taps migracijos politikos norma, nes dabartinė tarptautinė teisė paprasčiausiai palieka per daug spragų manipuliacijoms prieglobsčio prašymais ir programuoja nepakeliamas masinės nelegalios migracijos bangas. Norime būti protingos ir problemą sprendžiančios politikos pradininkai ar vėl vilktis uodegoje?
Nacionalinis susivienijimas dar rugpjūčio antrą dieną savo siūlymuose migrantų krizei spręsti teikė šį pasiūlymą. Iš parlamentinių politikų tada jį kiek netikėtai išgirdo, regis, tik Dovilė Šakalienė. Valdantieji apsimeta esą kurti. Būtų ir juokinga, ir gaila, jeigu Lietuva tokios politikos imtųsi po dešimties ar dvidešimties metų, kai tą neišvengiamai imsis daryti Vakarų ir Šiaurės Europos šalys. Tiesą sakant, būtų niekinga.
Problema yra čia ir dabar. Dabar ją ir reikia spręsti.
Naujausi komentarai