2022m. spalio 5d.

Komentaras Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022-09-27 atsakymui partijai Nacionalinis susivienijimas. Autorius yra teisininkas, partijos Nacionalinis susivienijimas valdybos narys

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros pavedimu  išnagrinėjo Nacionalinio susivienijimo 2022-09-06 d. pareiškimą dėl valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo. Nors Nacionalinis susivienijimas 2022-09-25 d. pateikė papildomus išsamius duomenis dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, STT nusprendė, kad pateiktos medžiagos nepakanka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Nacionalinis susivienijimas gautame STT nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad buvo padarytos veikos, turinčios BK 228 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka. STT konstatavo, jog Vyriausybės, kitų institucijų vadovų, darbuotojų ir kitų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymio – nusikalstamo veikimo, nebuvo nustatyta konkrečių faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (apie konkrečius asmenis bei jų veiksmus, kuriais pasireiškia korupcinio pobūdžio ar kita nusikalstama veika, vietą, laiką, asmenis, galinčius tai patvirtinti, ir kt.),

Nacionalinis susivienijimui nėra aišku, kokiu būdu, iš esmės netirdama jo pateiktų duomenų ir aplinkybių, STT galėjo konstatuoti, jog nėra nusikaltimo sudėties. 

Nacionalinis susivienijimas atkreipia dėmesį, jog jis nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, jis neturi teisės ir galios rinkti įrodymus tokiu būdu, kokiu tai gali daryti STT.  Jis gali tik rinkti ir analizuoti viešai prieinamus duomenis, ir jų pagrindu teikti atitinkamus parodymus. Tą jis ir padarė, pateikdamas apibendrintą jam prieinamą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Taigi, BPK nenumato nenuginčijamų įrodymų apie padarytą nusikaltimą veiką pateikimo reikalavimo. Reikalauti iš subjekto, kuris neturi teisės rinkti įrodymų tokiu būdu, kokiu gali specialiosios tarnybos, pateikti neginčijamus nusikalstamos veikos įrodymus yra ir neteisinga, ir neprotinga. Jei asmuo, besikreipiantis į teisėsaugą kiekvieną kartą turėtų pateikti nenuginčijamus įrodymus apie nusikaltimo padarymą, iš esmės būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teisėsaugos institucijas. 

Nacionalinis susivienijimas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d.  įsakymu Nr. I-110 patvirtintomis  ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos rekomendacijose yra išskiriamas informacijos pateikimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir bei skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką. Nacionalinis susivienijimas pateikė informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pagal rekomendacijas, jei  ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kurios nepakanka, kad būtų galima nedelsiant priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo imtis veiksmų ir savo nuožiūra surinkti papildomus duomenis, kurie leistų įvertinti nusikalstamos veikos buvimo/nebuvimo faktines aplinkybes.

Nacionalinis susivienijimas pastebi, kad pagal Baudžiamosios proceso kodeksą ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi tik dešimt dienų priimti procesinį sprendimą priimti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ir šis reikalavimas taikomas tiek paprastos vagystės viešajame transporte, tiek sudėtingų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atžvilgiu.  Tokios procesinės laiko ribos galimai įtakoja ikiteisminio tyrimo tarnybų sprendimus eiti lengvesniu keliu ir gautų duomenų iį vis netirti.

Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Nacionalinis susivienijimas pateikdamas STT savo paaiškinimus nenurodė, kokią Baudžiamąjame kodekse draudžiamą nusikalstamą veiką padarė valstybės pareigūnai. STT gautus duomenis “matavo” BK 228 str, kuris numato valstybės tarnautojų  ar jam prilygintų asmenų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Remiantis šia norma baudžiamoji atsakomybė galėtų būti taikoma tik konkrečiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, bet negali būti taikoma politikams. 

Nacionalinio susivienijimo pateikti duomenys rodo, jog dėl susiklosčiusios energetinės krizės visų pirma yra atsakingi politikai, kurių neveikimas, netinkamas veikimas ir/arba galima nusikalstama veika atnešė Lietuvai žalos. Politikų atsakomybę numato Baudžiamojo kodekso 123 straipsnis (piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais). Nacionalinio susivienijimo pateiktų duomenų šios nusikalstamos veikos atžvilgiu STT, deja,  nevertino. 

***

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas

Specialiųjų tyrimų tarnybai

A. Jakšto g. 6, Vilnius, Lithuania

(8-5) 266 3333

[email protected]

2022-09-25

Paaiškinimai Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) teikiami politinės partijos Nacionalinis susivienijimas 2022 m. rugsėjo 6 dienos pareiškimo  šalies valdžios ir valdymo institucijoms „Dėl valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo“ pagrindu.

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis nustato, kad  Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kad Valstybė gina vartotojo interesus. Tačiau ankstesnioji Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė inicijavo šalies elektros tiekimo rinkos pertvarką, iš anksto žinodama, kad ši pertvarka iš principo negali būti naudinga tautos gerovei ir prieštarauja vartotojų interesams. S. Skvernelis neabejotinai suprato, kad vienintelis minėtos pertvarkos rezultatas bus smarkiai išaugusios elektros kainos vartotojams, kad vartotojų sąskaita bus kraunami didžiuliai pelnai elektros perpardavinėtojams. Tokiu būdu to meto šalies vyriausybė ir jos vadovas dabartinis Seimo narys S. Skvernelis sąmoningai  inicijavo elektros tiekimo rinkos pertvarką, kuri savo esme yra antikonstitucinė. Šiai pertvarkai, kuri vadinama reforma (toliau – Reforma) neprieštaravo tuo metu Seime savo atstovus turėjusios Lietuvos politinės partijos.

2. Galimai dėl nusikalstamo aplaidumo arba dėl korupcinės veikos, neatsižvelgdami į greitai išryškėjusius pirmojo Reformos etapo neigiamus padarinius, dabartiniai šalies energetikos sektoriaus vadovai kartu su  šalies valdančiąja dauguma parengė ir pradėjo įgyvendinti antrąjį Reformos etapą. Tai buvo daroma karo Ukrainoje bei didėjančios sumaišties energijos šaltinių rinkose sąlygomis. Į visuomenės ir atskirų politinių partijų raginimą nutraukti avantiūristinį eksperimentą su visuomene bei šalies ūkiu, stabdyti ir atšaukti iš anksto pasmerktą nesėkmei Reformą nereaguojant į besikeičiančią situaciją pabrangus dujoms ir elektrai, jie nereagavo. Šie sąmoningi minėtų asmenų veiksmai davė naudą pirmiausia pigiems elektros gamintojams – pramoniniams saulės ir vėjo jėgainių parkams ir nepriklausomiems elektros tiekėjams (NET), tarp kurių didžiausias yra Ignitis, taip pat ir Ignitis grupei. 

3. Teiginius dėl sąmoningai daromos žalos visuomenei patvirtina Energetikos ministro D. Kreivio ir Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės VERT pirmininko Renato Pociaus elgesys. D. Kreivys ir Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė iki pastarojo meto nesiūlė jokių priemonių, kaip galima būtų mažinti elektros kainą, nors jos augimas, dėl Rusijos dirbtinai branginamų dujų ir netinkamų prekybos elektra taisyklių, buvo akivaizdus daugiau negu prieš metus. Tuo pat metu Ispanija ir Portugalija jau prieš metus ėmėsi veiksmų, o ES ekspertai diskutavo apie būtinybę keisti prekybos elektra taisykles. Šie asmenys net neviešino problemos ir to, kas vyksta ES.

4. Kita vertus, šalies energetikos sektoriaus atstovai ir dabartinė Vyriausybė sąmoningai sudarė blogiausias sąlygas visuomeniniam tiekėjui (perka elektrą tik biržoje, negali naudoti finansinio draudimo kainų fiksavimui, negali sudaryti elektros supirkimo sutarčių tiesiogiai su gamintojais) bei garantiniam tiekimui (perka elektrą tik biržoje ir prie aukštos kainos dar pridedama 25%) formuoti patrauklią kainą ir taip skatina NET didinti kainas. 2022-09-21 VERT pirmininkas R. Pocius Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijos posėdyje teigė, kad jis jau metus diskutuoja su Igničiu, kad būtų sudarytos tokios pat sąlygos Ignitis visuomeniniam tiekėjui kaip ir Ignitis NET, tačiau įmonė neva nieko nekeičia. Akivaizdu, kad Ignitis kaip NET gali gauti neribotą pelną, o Ignitis kaip visuomeninio tiekėjo veikla turi būti reguliuojama. R. Pocius iki minėto posėdžio neinfomavo visuomenės bei politikų apie nesėkmingas derybas su Ignitis Grupe, o tai rodo šio asmens šališkumą privačių siaurų interesų grupių naudai. Tokiu būdu jis  negali vykdyti institucijos (VERT), kuri privalo ginti šalies vartotojų interesus, vadovo pareigų ir turėtų būti nušalintas nuo jų. Tačiau dabartinė vyriausybė jo elgesį toleruoja, todėl galima daryti išvadą, kad Vyriausybė ir, konkrečiai, jos vadovė I. Šimonytė bei Energetikos ministras D. Kreivys veikia kaip šios Reformos dalyviai, galimai asmeniškai suinteresuoti ne visuomenės, o privačių Ignitis grupės akcininkų interesų gynimu.

5. Pažymėtina, kad NET, kurių yra nedaug, nesibaimina, jog praras klientus, nes energetikos sektoriaus vadovai ir Vyriausybė neleidžia vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, o desperatiškoje padėtyje dėl labai aukštų kainų esantys garantinio tiekimo vartotojai varomi pas NET pasirašyti sutartis labai aukštomis kainomis.

6. Dabartinis teisinis reglamentavimas leidžia nutraukti sutartis su pigiais elektros gamintojais, kurie turėjo skatinamąjį tarifą ir prekiauti biržoje, arba su NET. Taip padidinta NET elektros energijos pirkimo rinka ir pagerintos galimybės NET laikinai formuoti žemesnę elektros kainą. Anksčiau gamintojai buvo remiami iš VIAP mokesčio, kurį mokėjo visi elektros vartotojai. Jeigu toliau galiotų minėtos sutartys, gamintojai privalėtų grąžinti skirtumą tarp biržos kainos, kur parduodama jų pagaminta elektrą, ir fiksuotos anksčiau nustatytos kainos, o grąžintos sumos nedelsiant pasiektų vartotojus per neigiamą VIAP – šitaip veikia vadinamasis CfD modelis.

7. Energetikos sektoriaus vadovai nerengia aukcionų naujų pramoninių vėjo ir saulės jėgainių parkų įrengimui, kuriuose leidimai statyti tokius parkus būtų suteikiami mažiausią fiksuotą elektros supirkimo kainą (ji gali būti 6-7 cnt./kWh) ilgam laikotarpiui pasiūliusiam investuotojui – nauda nedelsiant grįžtų vartotojams per neigiamą VIAP mokestį. Taip sukuriamos palankesnės galimybės NET laikinai siūlyti mažesnę kainą, kurie tokias sutartis sudaro su naujais gamintojais. Nors ministras D. Kreivys teigė, kad pirmojo Reformos etapo vartotojai dažnai moka mažiau, negu visuomeninio tiekimo kaina, tačiau nutylėjo, kad fiksuotos žemų kainų sutartys, sudarytos dažniausiai prieš dvejus-trejus metus, kai elektra rinkoje buvo nebrangi, baigiasi, ir NET žymiai didins kainas vartotojams, o NET su gamintojais pasidalins 400-500% pigios gamybos pelnų naudą. Nors ES rengiasi apriboti pigių gamintojų kainą biržoje, tačiau tas apribojimas vis tiek leis uždirbti apie 200% pelną, ir greičiausiai nelies gamintojų, kurie turi tiesiogines sutartis su NET. Dėl tokios aukštos ES pasiūlytos kainų ribos Lietuvos politikai (pirmiausia D. Kreivys) nepareiškė jokių pastabų ES (bent nebuvo apie tai pranešta visuomenei).

8. Minėtame 2022-09-21 d. posėdyje Energetikos viceministrė Inga Žilienė informavo, kad buvo bandoma rengti minėtus aukcionus (rengė VERT), tačiau nebuvo dalyvių. Pažymėtina, kad viceministrė nepaaiškino, kodėl tokie aukcionai sėkmingai vyksta JK ir kitose V. Europos šalyse tačiau jie negali vykti Lieutuvoje. Darytina išvada, kad tam nesudaromos tinkamos aukciono sąlygos arba nepakankamai informuojami rinkos dalyviai. Taip pat nesuprantama, kodėl tokiuose aukcionuose nebuvo įpareigota dalyvauti valstybės kontroliuojama Ignitis grupė. 

9. S. Skvernelio vadovaujama vyriausybė inicijavo dalinį Ignitis grupės privatizavimą, o I. Šimonytės vyriausybė nė karto iki šiol nekėlė klausimo dėl to. Taip valstybė prarado galimybę kontroliuoti įmonės veiklą taip, kad ji siektų ne vien kuo didesnio pelno, bet taip pat mažintų elektros kainas rinkoje visiems vartotojams. Ignitis grupės įmonės ,,Ignitis gamyba“ pelnas 2021 m., kai elektros kainos buvo aukštos tik ketvirtame ketvirtyje, uždirbo 25% grynojo pelno. Paskelbta informacija apie Ignitis grupės 2022 m. I pusmečio rezultatus rodo, jog įmonės apyvarta ir pelnas auga labai sparčiai. Kadangi pagrindinė Ignitis grupės įmonė yra dalinai privatizuota, ši įmonė dabar negali teikti universalios elektros tiekimo paslaugos, nes tokia paslauga sumažintų įmonės pelną, kartu sutaupant daug didesnes sumas vartotojams, ir dėl to valstybę į teismą paduotų smulkūs akcininkai.  Taigi ydinga Reforma yra tuo, kad Ignitis dalis yra privatizuota, jos akcijas valdo privatūs akcininkai. Minėta Reforma pirmiausiai yra daroma privačios asmenų grupės ar smulkiuosius akcininkus atstovaujančių užsienio įmonių ir politikų interesų naudai. Todėl STT turėtų nustatyti ir suteikti visuomenei išsamią informciją apie šiuos asmenis ir jų galimas sąsajas su I. Šimonytė, D. Kreiviu, R. Pocium bei kitais atsakingas pareigas užimančiais politikais bei valdininkais. Šių asmenų auganti materialinė nauda tiesiogiai priklauso nuo didėjančių elektros kainų, nes kainų didėjimui esminę įtaką gali daryti ir daro ydinga Igintis vadyba, kuriai vadovauja privačių grupių atstovai, suinteresuoti brangiu elektros pirkimu, t. y.  šių grupių privati nauda tiesiogiai sąlygoja didėjančią žalą visuomenei.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad panašią paslaugą rengiasi teikti Eesti Energia – Ignitis grupės atitikmuo Estijoje. Eesti Energia pagrindinė įmonė, kuriai priklauso valstybės elektros rinkai strateginę reikšmę turinčiosdidelės galio skalūninį kurą deginančios elektrinės,  yra valdoma tik valstybės. Privatus kapitalas šioje įmonėje yra pritrauktas į jos dukterines įmones, kaip Enefit, kurios daugiausia veikia už Estijos ribų. Estijos vyriausybė rengiasi įteisinti, kad NET anksčiau pasirinkę vartotojai galėtų laisvai, net be jokių sankcijų nutraukdami fiksuotos elektros kainos tiekimo sutartis, rinktis universalią elektros tiekimo paslaugą. Tai akivaizdžiai sukurs stiprų konkurencinį spaudimą NET mažinti kainas vartotojams ir mažins jų bei pigių gamintojų nepagrįstus viršpelnius. 

11. Tarp Ignitis grupės akcininkų yra Ignitis grupės vykdantysis direktorius Darius Maikštėnas.  disponuojantis įmonės akcijų už daugiau nei 50000 eur. Kaip minėta, svarbu išsiaškinti visus smulkius akcininkus, įmonės valdymo ir stebėjimo organų narius ir jų sąsajas su įmonės vadovais, politikais, atsakingas pareigas užimančiais valdininkais, užsienio valstybių įmonėmis bei politinėmis jėgomis, kurios gali turėti interesų Lietuvos energetikos sektoriuje bei susijusius su jais asmenis ir tų asmenų motyvaciją, kad Ignitis grupės pelnas būtų kuo didesnis, nepaisant, kad dėl to bus didesnės elektros kainos vartotojams ir/arba, kad Ignitis Grupės įmonių veikla būtų naudinga užsienio valstybių įmonėms ar užsienio valstybių politikams. Atkreiptinas dėmesys, kad praeitais metais Ministrė pirmininkė I. Šimonytė ir kiti politikai mėgino įteisinti nuostatą, kad aukščiausi įmonės vadovai už gerus įmonės veiklos rezultatus gautų ne tik finansines premijas, bet ir įmonės akcijų. Ši inciatyva šalies vartotojams negali būti naudinga, nes Ignitis grupės akcininkų pelningumas (dividendai, turimų akcijų vertė) yra proprocingai žalingas visuomenei.

a. Ignitis priklausanti Kruonio HAE turi 900 MW galią (vartotojų poreikis Lietuvoje dieną būna 1200-1500 MW) ir, esant pilnai pripildytam viršutiniam baseinui, gali generuoti tokią galią net 12 val. Todėl, aktyviai naudojant šią jėgainę, galima nesunkiai sumažinti maksimalias kainas rinkoje, kai būtų dengiami elektros poreikių pikai. Kadangi KHAE naudingo veikimo koeficientas yra apie 79%, tai turi būti pakankamas elektros kainos skirtumas, kai jėgainė vartoja energiją ir kai gamina, kad jos veikla būtų pelninga. Siekiant maksimalaus pelno, yra motyvai nerizikuoti naudoti energiją naktį ar savaitgaliais viršutinio jėgainės baseino pripildymui. Kai biržoje buvo 2,1 ir 4 eur/kWh kainos, KHAE nedirbo, nors turėdama pakankamai užkrautą viršutinį baseiną, galėjo visiškai eliminuoti būtinybę rinkoje dalyvauti brangiems gamintojams, ir šitaip kaina galėjo būti sumažinta 5-10 kartų visiems vartotojams, kurie elektrą perka pagal biržos kainą. 

b. Ignitis valdoma 1055 MW šiluminė elektrinė Elektrėnuose, kurioje yra modernus ir efektyviai veikiantis 455 MW blokas galimai turi galimybę, kartu su Kruonio HAE bei lanksčiai reguliuojama 100 MW Kauno HE, užtikrinti, kad kainos biržoje ir visiems vartotojams niekada neviršytų apytikriai dvigubos dujų kainos, tačiau taip nėra, nes tokios užduoties įvykdymas gali sumažinti įmonės pelną.

c. Ignitis NET turi dominuojančią padėti NET rinkoje ir konkurencinį pranašumą prieš kitus NET, nes Igničio visuomeninio tiekėjo vartotojai iš inercijos ar kitų priežasčių rinkosi Igničio NET, nors kainos nebūdavo žemesnės už kitų NET kainas. Taip pat, kaip minėta, yra padaryta viskas, kas įmanoma, kad Ignitis NET klientai negalėtų pasirinkti reguliuojamo Ignitis visuomeninio tiekėjo.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad Ignitis grupės, kitų strateginių Lietuvos įmonių, kaip Klaipėdos Nafta ir EPSO G, bei jai priklausančios įmonės Litgrid ir kitų įmonių akcijų emitentu vertybinių popierių biržoje yra Orion Asset Management, kuri per Garbaravičių šeimą yra susijusi su Rusijos kontroliuojama INTER RAO Lietuva. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad Orion grupės, kuri yra kontroliuojama Garabaravičių šeimos, asmenų fondai galimai valdo Ignitis grupės akcijų. Tuo būdu atsiranda galimybė Rusijos valdantiesiems netiesiogiai daryti įtaką minėtų įmonių akcijų pardavimui ir valdymui bei iškyla grėsmė, kad taip Rusija gali netiesiogiai daryti įtaką ir minėtų strateginių įmonių veiklai. Todėl būtina išsamiai ištirti minėtus ryšius bei išsiaiškinti galimą Rusijos įtaką strateginėms Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms.  

13. Nors Pabaltijo šalių elektros rinkoje yra požymiai galimo manipuliavimo rinka, siekant dirbtinai padidinti elektros kainas, ir dėl to Estijos konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, tačiau atsakingi Lietuvos valdininkai bei politikai (pirmiausia I. Šimonytė, D. Kreivys ir R. Pocius) nepareikalavo, kad analogišką tyrimą pradėtų Lietuvos konkurencijos taryba. Jeigu Lietuvos valdininkai ir politikai yra suinteresuoti, kad nebūtų manipuliacijų rinkoje, tai nesuprantama, kodėl jie neinicijavo minėto tyrimo. Šį tyrimą buvo galima inicijuoti dar praeitais metais, kai elektros kaina biržoje trumpam pasiekė 1 eur/kWh, nors tokia kaina negali būti pagrįsta net brangiausių elektros gamintojų kaštais. Tikėtina, priežastys slypi tame, kad Ignitis grupės įmonės galėjo vykdyti neteisėto manipuliavimo veiksmus, o atsakingi Lietuvos  valdininkai ir politikai nenori, kad tai būtų atskleista.

14. Yra visiškai akivaizdus valstybės institucijų vadovų D. Kreivio ir pirmiausia VERT pirmininko R. Pociaus sąmoningas aplaidumas, kad buvo leista NET veikla plėtoti finansiškai nepajėgioms įmonėms, kaip, pvz., „Perlas Energija“. Tokį aplaidumą galėjo lemti šios priežastys:

a. Galimai buvo siekiama, kad būtų sukurta konkurencijos tarp NET iliuzija esant didesniam skaičiui NET, iš kurių dalis neišvengiamai bankrutuos ir didžioji jų klientų dalis pereis į Igničio NET.

b. Dalyvaujant finansiškai nestabilioms ir žemas kainas siūlančioms įmonėms būtų atgrasytos į Lietuvą ateiti finansiškai stiprios NET iš užsienio, kurios sudarytų didesnę konkurenciją Igničio NET.

Atsižvelgiant į tai prašome STT išnagrinėti šiame rašte Nacionalinio susivienijimo keliamus klausimus ir ištirti valstybės viešųjų asmenų atsakomybę už visuomenei daromą žalą su tariamą elektros rinkos liberalizavimo reforma bei daliniu energetikos sektoriaus įmonių privatizavimu. 

Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas Atsakingas sekretorius Arnas Simutis. 

Laišką rengė: partijos Nacionalinis susivienijimas valdybos narys ir Energetikos komiteto pirmininkas Almantas Stankūnas

Share This