2022 09 27d.
Trakų miesto bendruomenė jau kuris laikas gyvena Karaimų gatvės humanizacijos arba, kalbant paprastai, gatvės pritaikymo gyventojų poreikiams klausimu. Kalbant apie šį projektą, kyla daug klausimų.
Pirmiausia, kodėl Trakai su savo medine architektūra žūt būt turi atrodyti kaip gelžbetoninis Vilnius? Su cementiniais suoliukais, betoninėmis šiukšliadėžėmis, plastikine laisvalaikio įranga ir pan.? O sprendžiant iš Trakų miesto savivaldybės užsakytos Trakų galimybių humanizavimo studijos,** bei jau paskelbto viešo mažosios architektūros elementų pirkimo*, kažkas tokio ir nusimato.
Taip pat sunku suprasti, kodėl šią studiją atliko ne savivaldybės administracijos architektūros skyrius, o samdyti išorės ekspertai, neturintys nei miesto pajautos, nei supratimo, kas jam tinka. Užtat ketinantys atnešti europinę “dvasią”. Iš tikrųjų dabar dauguma skverų, alėjų ar poilsio/sporto zonų rekonstruojamos pagal vieną dizainą. Tai toks globalizmas, tik Lietuvos mastu. Stiklainiais (ar MO muziejais) nusėtas miesto centras atrodo identiškai Vilniuje ir Paryžiuje. Gelžbetoniniais suoliukais, kubais, plastikine spalvota laisvalaikio įranga ir trinkelėmis nusėtos rekreacijos erdvės atrodo taip pat Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Molėtuose, Trakuose ir kokiam mažam kaimuke. Ar tikrai mums to reikia?
Tačiau svarbiausias klausimas yra kitas. Planuojant tokius pokyčius, yra būtina išsiaiškinti vietos gyventojų nuomonę. Atrodo, Trakų raj. savivaldybė tą ir padarė, paskelbdama gyventojų apklausą savo interneto puslapyje. Bet ar iš tikrųjų ji buvo organizuota taip, kad atspindėtų jų tikrąją valią?
Pasižiūrėkime. Apklausa buvo paskelbta 2022-09-12. Ji iki šiol nėra uždaryta (t.y. baigta). O štai – skelbimas apie viešuosius mažosios architektūros elementų pirkimą Karaimų gatvei humanizuoti Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbtas 2022-09-15. Taigi, savivaldybė jau pradėjo viešuosius pirkimus dėl dalyko, dėl kurio dar nėra aiški piliečių valia. Kitaip tariant, apklausa yra tik demokratijos imitavimas, nes savivaldybė iš tiesų jau yra priėmusi sprendimą daryti taip, kaip ji sugalvojo.
Gali kilti klausimas, kodėl savivaldybė taip rizikuoja? O jei gyventojai garvės pertvarkymo planams nepritars? Atsakymas paprastas – apklausa organizuota taip, kad joje dalyvautų ne tik Karaimų gatvės ar ne tik Trakų, bet viso rajono gyventojai. Kurių dauguma ten negyvena ir kurių tiesiogiai gatvės uždarymas nepaveiks.
Bet čia dar ne viskas. Tokius dalykus – vietos gyventojų apklausas – privaloma organizuoti laikantis Vietos savivaldos įstatyme numatytų taisyklių. Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnis, kaip vieną iš konsultavimosi su vietos gyventojais formų numato vietos gyventojų apklausą. Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnis detalizuoja apklausos būdus: a) 1) tiesioginis vietos gyventojų nuomonės įrašymas į apklausos dalyvių sąrašo lapus 2) apklausa elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje.
Jei apklausa organizuojama elektroninių ryšių priemonėmis, pagal įstatymą yra būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Vietos savivaldos įstatyme nustatytų apklausos principų, konkrečiai t.y.:
– kad vietos gyventojai galėtų pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu įprastu būdu (Vietos savivaldos įstatymo 42 str. 1 d. 2 p.). T.y. fiziškai ateinant į seniūnijos ar savivaldybės patalpas, ir čia išreiškiant savo nuomonę, kuri įrašoma į apklausos dalyvių sąrašo lapus, ir taip užtikrinant visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. (VSĮ 40 str. 2 d.).
– kad apklausoje dalyvautų tik asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tos savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą toje savivaldybėje. (Vietos savivaldos įstatymo 42 str. 1 d. 2 p.). Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas.
– Kad vienas asmuo balsuotų tik vieną kartą, užtikrinant lygią vietos gyventojų teisę tiesiogiai pareikšti nuomonę (VSĮ 40 str. 2 d.). Tuo tikslu organizuojant apklausą yra sudaromi apklausoje dalyvaujančių asmenų sąrašai.
Negana to, apklausos organizavimas yra procedūra, turinti savo etapus: pirmiausia yra apklausos inicijavimas. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę turi savivaldybės gyventojai, savivaldybės taryba, meras ir seniūnas. Jei šia teise nori pasinaudoti meras, tą jis daro Savivaldybės reglamento nustatyta tvarka. Šiuo atveju organizuojant apklausą Trakų rajono savivaldybėje, yra taikomas Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XVII skyrius (“Vietos gyventojų apklausa ir jos organizavimas”), o taip pat 2021 m. liepos 1 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1E–120 patvirtintas Trakų rajono savivaldybės vietos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos aprašas.
Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento XVII skyriuje nurodyta, kad meras, inicijuodamas apklausą, priima potvarkį, kuriame nurodoma, apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta. Šis potvarkis pagal Reglamento 239 p. turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks (įvyko) apklausa, skelbimų lentose.
Inicijavus gyventojų apklausą, kad ir kokia būtų pasirinkta jos forma, turi būti sudaroma gyventojų apklausos komisija, kuri užtikrina (vykdo) apklausos procesą, vertina apklausos rezultatus ir juos pateikia merui, o jis, jei apklausta buvo daugiau kaip dešimt procentų savivaldybės gyventojų, teikia ataskaitą svarstyti savivaldybės tarybai.
Tokia, pagal galiojančius teisės aktus, yra gyventojų apklausos organizavimo tvarka Trakų rajone. Ir čia tenka konstatuoti, kad Trakų savivaldybė (meras), organizuodamas gyventojų apklausą dėl Karaimų gatvės “humanizavimo” šios tvarkos visiškai nesilaikė, nes:
– nebuvo priimtas mero potvarkis dėl tokios apklausos organizavimo (Trakų rajono savivaldybės dokumentų duomenų bazėje tokio porvarkio nėra);
– toks potvarkis nebuvo paskelbtas viešai teisės aktų nustatyta tvarka (Reglamento 239 p.);
– Nebuvo sudaryta apklausos komisija, kaip to reikalauja VSĮ 45 str. 4 d., Reglamento 238 bei Aprašo (15 p.);
– Nebuvo sudaryta galimybė vietos gyventojams išreikšti savo nuomonę įprastine tvarka, kaip to reikalauja VSĮ 42 str. 1 d. 2 p., t.y. įrašant nuomonę tiesiogiai į apklausos dalyvių sąrašo lapus;
– atliekant apklausą nebuvo užtikrinta, kad joje dalyvaus pilnamečiai, Trakų savivaldybėje savo gyvenamąją vietą deklaravę piliečiai, kaip to reikalauja Vietos savivaldos įstatymo 42 str. 1 d. 2 p. Internetinė apklausos forma fiksuoja tik asmens el. pašto adresą, iš kurio nebūtinai galima nustatyti asmens tapatybę (žmonės gali naudoti profilius su netikrais asmens duominimis);
– taip pat nebuvo užtikrinta, kad apklausoje dalyvaujama tik vieną kartą (prabalsuoti kelis kartus gali tas pats asmuo, susikūręs kelis el. pašto adresus tą darydamas iš skritingų paskyrų/kompiuterių), taip pažeidžiant visuotinę, lygią vietos gyventoų teisę tiesiogiai pareikšti nuomonę ((VSĮ 40 str. 2 d.).
Savivaldybės Aprašo 19.2.2. punktas aiškiai nurodo, jog apklausoje dalyvaujantys vietos gyventojai privalo save identifikuoti. Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas. Ten pat aiškiai nurodoma, kad asmens apklausa elektroninių ryšių priemonėmis vykdyti draudžiama, jeigu nėra techninių galimybių patikrinti asmens tapatybės bei gyvenamosios vietos.
Apibendrinant, Trakų raj. Savivaldybės organizuota gyventojų apklausa dėl Karaimų g. tvarkymo yra ir neteisėta, ir niekinė. O kitaip pasakius – tai figos lapas pridengti nedemokratinį savivaldybės sprendimą dėl kurio dalis gyventojų neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės. Ir taip daroma dėl vienos vienintelės priežasties – artėja rinkimai ir miesto valdžiai reikia parodyti rezultatą. Jei bus žaidžiama demokratija – jo nebus.
Naujausi komentarai