Nuo 2020 m. Seimo rinkimų su nerimu stebiu kaip agresyviai, pasinaudodami įgyta politine galia, dabartiniai valdantieji „daro“ politiką. Tai siekdami propaguoti ir proteguoti tam tikrą invazinę ideologiją, tai patenkinti siaurus tam tikrų asmenų ar jų grupių finansinius interesus. Vadinu tai struktūriniu lobizmu, kai pasinaudojant politiniu atstovavimu Seime ar turima įtaka Vyriausybėje ir ministerijose, yra priimami sprendimai, kurie neatitinka bendrojo gėrio reikalavimų, yra visuomenei ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi.
Šiuos sprendimus valdantieji daro neatsitiktinai: greta ideologinio ar finansinio intereso, taip pat siekiama didinti turimą politinę galią ir užsitikrinti valdžios tęstinumą tiek nacionaliniame, tiek savivaldos lygmenyje.
Kad būtų aiškiau, galima aptarti du pavyzdžius, kaip veikia struktūriniai ir instituciniai ryšiai, sąlygojantys struktūrinį lobizmą – piktnaudžiavimo valdžia formą.
Pirmas pavyzdys. Susidorojimo su Trakų istoriniu nacionaliniu parku (TINP) schema.
Jau dvi kadencijas Trakus valdo liberalai. Jų valdymas – žanro klasika. Vyrauja partokratinė oligarchija, klesti nepotizmas, viešieji pinigai yra skirstomi valdančiai partijai lojaliems ar jai priklausantiems asmenims. Tai, kad Trakų miestas iki šiol nėra išparduotas, lėmė paprastas faktas, jog miestas patenka į Trakų nacionalinio istorinio parko teritoriją. Jo vadovybė neleido nei vienai valdžioje buvusiai partijai veikti kaip nekilnojamojo turto agentūrai.
Perlaužti stuburą TINP ir jo direktoriui G. Abaravičiui liberalams reikia dėl labai banalios priežasties – kad galėtų laisvai ir nekliudomai Trakuose daryti investicinius projektus. O tai savo ruožtu reikalinga dėl kitų dviejų priežasčių: a) kad išsilaikytų Trakų rajono valdžioje per kitus savivaldos rinkimus, kurie jau ne iš kalnų; b) kad įsisavintų europinius pinigus, kurie ateina su nauju 2021 – 2027 m. ES struktūrinių fondų finansavimo etapu.
Spalį įvykę papildomi rinkimai į Trakų mero postą, kuriuos liberalai laimėjo tik turimo administracinio resurso ir įdėtų didelių pastangų dėka, rodo, kad kituose rinkimuose lengva nebus, jei jie neparodys konkrečių darbų, o ypač Trakuose.
Kol Trakus valdantys liberalai nebuvo nacionalinėje valdžioje, svertų pakeisti Trakuose susiklosčiusią pato situaciją jie neturėjo galimybės. Bet po 2020 m. nacionalinių rinkimų situacija pasikeitė. Jie yra valdančiojoje koalicijoje, jų atstovai (Simonas Kairys ir Simonas Gentvilas) valdo Kultūros ir Aplinkos apsaugos ministerijas.
Būtent šios dviejų Simonų valdomos ministerijos spalio viduryje susitarė Trakų istorinį nacionalinį parką įtraukti į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir perduoti jo pavaldumą iš Kultūros ministerijos Aplinkos ministerijai.
O jau lapkričio 18 d. LR Seime buvo užregistruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūlomi atitinkami įstatymo pakeitimai.
Projektas bus pateiktas Seime jau šiandien, gruodžio 7 d., jį pristatys buvusi Trakų merė E. Rudelienė.
Projektu numatoma istorinių nacionalinių parkų priežiūros ir apsaugos organizavimą perduoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Šios funkcijos vykdymą minėtoji biudžetinė įstaiga perimtų iš istorinių nacionalinių parkų direkcijų.
Kaip žinia, šiuo metu TINP pagal pavaldumą priklauso Kultūros ministerijai, tačiau TINP tvarkosi gana savarankiškai per istorinių nacionalinių parkų direkciją.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos taip pat tvarkytų saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvautų nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
Iki šiol šią funkciją atliko TINP direkcija, vadovaujama G. Abaravičiaus. Priėmus siūlomus pakeitimus būtent ši agentūra „užsakinės muziką“ rengiant TINP planavimo dokumentus, su šia agentūra Trakų savivaldybė turės derinti teritorijų planavimo dokumentus.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra pavaldi Aplinkos ministerijai. Pagal projektą, ši ministerija perims istorinio nacionalinio parko savininko teises ir pareigas iš Kultūros ministerijos.
Aplinkos ministerijoje viceministro pareigas eina buvęs Trakų savivaldybės administracijos direktorius, liberalas Darius Kvedaravičius, Trakų liberalų skyriaus pirmininkės Editos Rudelienės pavaduotojas. Kvedaravičius ministerijoje kuruoja statybos ir teritorijų planavimo klausimus, jo pavaldume ir yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektą parengė ne Aplinkos ministerijos klerkai, bet pats ministras – liberalas Simonas Gentvilas. t.y. pasiūlymas yra ne administracinės, o politinės valios išraiška. Idėja keisti istorinių nacionalinių parkų pavaldumą ateina ne iš valstybinio strateginio planavimo dokumentų (tiek Nacionaliniame pažangos plane, tiek kituose, jo įgyvendinimui skirtuose dokumentuose reikalavimo keisti TINP pavaldumą neradau), bet yra liberalų karo su TINP išraiška.
Aiškinamajame įstatymo projekte net neslepiama, kad jo tikslas – išspręsti Trakų istorinio nacionalinio parko problemą. Projekto reikalingumas motyvuojamas siekiu įgyvendinti aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas (162.1 p.), o taip pat siekiu geriau užtikrinti gamtos apsaugą. Tačiau žinant, kaip Trakų valdžia saugo miesto medžius, akivaizdu, kad aplinkosauga čia net nekvepia. O paskaičius Vyriausybės programą, darosi aišku, kad noras peržiūrėti saugomų teritorijų sistemos valdymą, susijęs visai ne su siekiu „padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkančiu gamtos ir vietos bendruomenių poreikį“, ar noru leisti „prie gamtosaugos prisidėti visiems“, bet su verslo ir politiniais interesais.
Būtent todėl LR Vyriausybės programoje siūloma iš naujo nustatyti valstybės institucijų (tarp jų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) tikslus, kad jos “užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų” (133.1. p) bei inicijuoti, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos – savivaldai (157.4. p.).
Kaip mes kalbame apie Trakų istorinį nacionalinį parką, mes turime suvokti, kad pagal savo specifiką jis skiriasi nuo kitų nacionalinių parkų. Nors kiekvienas nacionalinis parkas yra kompleksas, apimantis tiek gamtinius, tiek kultūrinius, tiek rekreacinius išteklius, TINP dominuojančią išteklių dalį sudaro kultūriniai, o ne gamtiniai ištekliai. Kalbant paprastai, istorinių objektų čia daugiau negu saugotinų medžių.
Tai ne šiaip sau saugoma teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų, bet, pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, kultūros paveldo vietovė (teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų), kuriai taikomas specifinis teisinis režimas.
Naujai patvirtintame LR Bendrajame plane, kultūros paveldas traktuojamas ne tik kaip kraštovaizdžio naudojimo ir apsaugos, bet kaip integrali kompleksinio LR teritorijos planavimo dalis. Ši vietovė pagal LR Bendrojo plano sprendinius yra valstybės istorijai reikšmingo archeologinio ir architektūrinio paveldo arealas ir į įeina į Nacionalinio reikšmingumo paveldo arealų zoną, kuriai galioja kultūros paveldo apsaugos teritoriniai prioritetai.
Siekiant tinkamo susidariusios situacijos sprendimo, siūlytina ne susidoroti su TINP keičiant jos pavaldumą, bet:
a) įgyvendinti LR Bendrojo plano rekomendaciją suformuoti skirtingo reikšmingumo ir statuso kultūros paveldo apsaugos principus, o esamus teisės aktus papildyti dalimis, skirtomis stambių kompleksų ir vietovių apsaugai.
b) įgyvendinti LR Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintame Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane pateiktą rekomendaciją patikslinti kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų), istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijų aprašą, kad jo nuostatos leistų pagrįsti istorinių valstybinių parkų plėtrą, aiškiau diferencijuotų konservacinės apsaugos prioriteto (kultūrinių rezervatų, draustinių) ir kompleksinių saugomų teritorijų (istorinių valstybinių parkų) steigimo kriterijus, numatytų jų valdymo ir veiklos modelius.
O šiaip: viskas yra paprasta, kai esi valdžioje.
Naujausi komentarai