2023m. vasario 27d.
kauno.diena.lt
Šių metų savivaldos rinkimuose pirmąkart dalyvauja nauja konservatyvi politinė jėga – Nacionalinis susivienijimas. Nacionalinio susivienijimo komanda nesivaikydama skandalų nuosekliai siekia visuomenės pasitikėjimo. Tikėtina, jog tai duoda vaisių: visų bendrovių atliekamos apklausos Vilniuje Nacionaliniam susivienijimui jau rodo daugiau nei 4 procentų palaikymą ir patekimą į miesto tarybą. Kaune tokios apklausos nebuvo atliktos, bet partija tikisi patekimo į tarybą ir laikinojoje sostinėje. Apie partijos idėjas, siūlymus, ištakas ir perspektyvas kalbamės su Nacionalinio susivienijimo Kauno sąrašo lydere, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus istorike dr. Aušra Jurevičiūte.
Gerbiama Aušra, kas yra ir kam Lietuvai reikalingas Nacionalinis susivienijimas?
Nacionalinis susivienijimas – susibūrė nerealizuotiems Sąjūdžio idealams įgyvendinti ir sugrąžinti valstybės kontrolę į jos piliečių rankas. Gali skambėti pompastiškai, bet esame vienintelė partija, mananti, kad jokie žmonėms rūpintys esminiai pokyčiai Lietuvoje nebus įmanomi, kol piliečiai neatgaus valstybės ir valdžios kontrolės. Kartu esame vienintelė iš tikrųjų konservatyvi, nacionalinę valstybę ginanti ir kartu kategoriškai už NATO ir prieš Kremlių stovinti partija. Kaip žinia, TS-LKD tapus faktiškai liberalia partija, balsuojančia už partnerystes, daugiakalbystę, narkotikų dekriminalizavimą, KGB bendradarbių įslaptinimą, Lietuvoje paprasčiausiai neliko iš tiesų konservatyvios ir geopolitikai provakarietiškos partijos. Tokia esame mes ir nuosekliu darbu atstovaudami šias pažiūras siekiame pelnyti piliečių pasitikėjimą.
Susikūrėte neseniai, daug kam dar esate nežinomi. Kaip atsirado Nacionalinis susivienijimas?
Mūsų pirmininkas yra politinės filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas, vienas iš Sąjūdžio kūrėjų. Partijoje susitelkė tiek Sąjūdžio ir antisovietinio judėjimo dalyviai (P. Plumpa, J. Kadžionis, kiti), tiek profesionaliai politikai parengtas jaunimas ir įvairių profesijų atstovai. Partija atsirado susiliejus ilgamečiams pilietiniams judėjimams – V. Radžvilo vadovaujamam Vilniaus forumui ir politologo dr. Vytauto Sinicos su kolegomis įsteigtam jaunimo sambūriui „Pro Patria“. Per ilgametę mūsų veiklą įgyvendinome daug pilietinių iniciatyvų. Tarp jų – J. Noreikos atminimo lentos pakabinimas Vilniuje, aktyvus dalyvavimas surenkant 69 tūkstančius parašų už valstybinės kalbos išsaugojimą. Visgi matėme, kad vien pilietinis veikimas negali atnešti valstybei būtinų pokyčių, o laikas senka ne Lietuvos naudai. Taip 2020 metais apsispręsta įkurti partiją. Šiose iniciatyvose aktyviai dalyvavo ir kauniečiai, kurie šiuo metu yra Nacionalinio susivienijimo nariai.
Skirtingi politiniai oponentai jus pavadina tai konservatorių, tai Kremliaus projektu. Ką į tai atsakote?
Tie kaltinimai tiek absurdiški, jog viduje kelia tik juoką, tačiau žmonės nežino situacijos ir gali būti suklaidinti, todėl tenka rimtai atsakinėti į absurdiškiausius kaltinimus. Visada nuosekliai rėmėme ir Ukrainą, ir NATO buvimą Lietuvoje, tiesą sakant, kritikavome Vakarų šalis už pasyvumą ir per vangią, lėtą, nedrąsią pagalbą Ukrainai ypač karo pradžioje. Patys organizavome ir vežėme į Kijevą pagalbą kariams, esame gavę „Azov“ karių padėką. Būtent už šią bekompromisinę laikyseną prokremliški veikėjai vadina mus konservatorių projektu.
Tuo tarpu konservatoriai ir leftistai, tokie kaip Laisvės partija ar įvairios mažumų teisių organizacijos vadina mus Kremliaus projektu, nes esame nuosekliai konservatyvūs, giname prigimtinę vyro ir moters šeimą, teigiame egzistuojant tik vyrą ir moterį, o ne kokias „socialines lytis“, gynėme šeimas nuo valstybės kišimosi atiminėjant vaikus. Didžiosios partijos ir žiniasklaida siekia tokį konservatyvų požiūrį vaizduoti kaip „putinišką“. Tai ciniškas melas, nes toks konservatyvus požiūris į šeimą, kalbą, tautą, valstybės sienas, istoriją, koks būdingas Nacionaliniam susivienijimui, ilgus amžius buvo natūraliausias vyraujantis požiūris Vakarų civilizacijoje ir toje pačioje Lietuvoje iki sovietinės okupacijos. Tie patys konservatoriai atstovavo šias pažiūras, kol jų neišdavė ir netapo liberalais.
Visai neseniai sociologas dr. V. Gaidys labai tiksliai pastebėjo: TS-LKD rinkėjai liberalėja, o Nacionalinis susivienijimas perima jų buvusius rinkėjus, kurie išlieka konservatyvūs. Būtent tai ir vyksta. Todėl TS-LKD laiko mus problema, trukdančia sėdėti ant dviejų kėdžių ir apsimetinėti konservatoriais, kokie jie nebėra. Nesame nei TS-LKD, nei Kremliaus projektas, nesame nei Šeimų sąjūdis, su kuriuo mus kartais bandoma susieti. Esame Nacionalinis susivienijimas ir veikiame savo nuosekliu būdu vardan valstybės išlikimo.
Kokias pagrindines problemas matote Kauno mieste ir kaip jas spręsite?
Akivaizdu, kad Kaunas šiuo metu valdomas nepalyginamai ūkiškiau nei anksčiau, tad problemos visai kitos nei, tarkime, Vilniuje. Tačiau penki pagrindiniai dalykai Kauno savivaldoje yra didžiulė problema ir reikalauja skubaus sprendimo. Tai korupcija, autoritariškas valdymas, gyventojų neįtraukimas į sprendimų priėmimą, pagalbos šeimoms nebuvimas, lietuviškojo istorinio Kauno veido naikinimas ir visiškas kultūros politikos nesuvokimas. Šios problemos dažnai persipina. Apie korupcijos mastus turbūt nereikia net kalbėti: STT pareikšti įtarimai buvusiam administracijos direktoriui kalba patys už save. Demokratijos problema Kaune ypač ryški: meras sprendžia vienas, apsistatęs nuo jo priklausomais žmonėmis, gyventojų nuomonės nėra klausiama, išlaidos, sprendimai nėra viešinami, svarstymai su bendruomenėmis seniai pamiršti. Dalį kauniečių tai tenkina, tačiau norinčių būti laisvais piliečiais ir savo miesto šeimininkais toks autoritarinis valdymas tenkinti negali. Mes sieksime demokratiškai valdyti Kauną ir įtraukti miesto gyventojus į sprendimų priėmimą, skatinsime diskusijas apie miesto problemas ir jų sprendimo būdus.
Demografinis išnykimas yra opiausia Lietuvos problema ilgoje perspektyvoje: mes tiesiog nykstame ir nieko nedaroma tam sustabdyti. Seime net parengtas projektas problemą spręsti įsileidžiant imigrantus. Taip galima atidėti darbo rinkos bėdas, bet tautos imigrantai neišsaugos. Nacionalinis susivienijimas sieks susigrąžinti tautiečius iš emigracijos, skatindamas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą ir gerindamas veiklos sąlygas Kauno mieste. Taip pat reikalingos kompleksinės pagalbos šeimoms priemonės, kad lietuviai galėtų ir ryžtųsi auginti daugiau vaikų: viena iš jų – sąlygų gerinimas jaunoms šeimoms kurtis ir gyventi Kaune.
Kultūros tema tiesiogiai siejasi su miesto istorinio veido išsaugojimo klausimu. Kaunas yra tarpukario Lietuvos sostinė ir ryškiausias simbolis, gatvės ir namai čia alsuoja ta atmintimi, kuri unikali ir įdomi pasauliui. Tačiau Kaune niokojamas paveldas: savavališkai griaunami medinės architektūros ir kiti istoriniai pastatai, miestas šiandien juda „stiklainių“ statybų ir visko vienodinimo kryptimi. Po dešimtmečio apsidairysime, kad esame niekam neįdomūs ir niekuo neunikalūs. Mūsų komandoje susibūrę daug kultūros ir mokslo žmonių, mokslų daktarų, profesorių. Kauno kaip unikalaus Lietuvos miesto, buvusios sostinės ir valstybės simbolio išsaugojimas ir prikėlimas mums ne tik labai svarbus, bet ir esame kompetentingiausi pasirūpinti šiais klausimais. Mes sieksime išsaugoti Kauno unikalumą ir kryptingai formuoti kultūros politiką mieste.
Naujausi komentarai