Už neapykantos kurstymą teisiamos Alinos Laučienės byla grąžinama teismui ir bus toliau nagrinėjama.
Kovo mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas grąžino bylą prokuratūrai, kad ši papildytų ikiteisminį tyrimą, tačiau kaltinamosios advokatas Tomas Januškevičius pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas bylą grąžinti teismui.
Skundą aukštesnės instancijos teismas patenkino – pirmadienį panaikino nutartį dėl bylos grąžinimo prokurorui ir nurodė ją toliau nagrinėti teisme.
A. Laučienė buvo teisiama dėl jos straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“. Kaltinime rašoma, kad straipsnyje žeminami Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai.
„Prokuratūra neteisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą, neteisėtai perdavė bylą teismui ir paskui neteisėtai ją atsiėmė“, – BNS sakė advokatas T. Januškevičius.
A. Laučienės gynėjas siekia išteisinamojo nuosprendžio.
Pasak advokato, prokuratūra, pati perdavusi bylą teismui, vėliau netikėtai paprašė ją grąžinti, motyvuodama tariamais kaltinamojo akto trūkumais bei būtinybe „įvertinti veikos pavojingumą“.
„Mano vertinimu, tokie prokuratūros veiksmai buvo neteisėtas bandymas išvengti viešo bylos nagrinėjimo teisme ir galimo išteisinimo“, – sakė T. Januškevičius.
Apeliacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui yra nepagrįsta, prieštaringa ir nemotyvuota. Pažymėjo, jog nebuvo nustatyta kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima būtų ištaisyti pirmosios instancijos teisme, nebuvo esminių proceso pažeidimų, kurie kliudytų bylos nagrinėjimui.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad remiantis teismų praktika, byla prokurorui gali būti perduodama tik tada, kai kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų, jo trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
Tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas anksčiau tokių trūkumų neįžvelgė, o sprendimas grąžinti bylą grindžiamas bendro pobūdžio prokuroro argumentais dėl vidinio tyrimo, proceso trūkumų bei būtinybės papildyti tyrimą.
Aukštesnysis teismas akcentavo, kad BPK 254 straipsnio 3 dalis leidžia bylą perduoti prokurorui nagrinėjimo teisme metu tik esant esminiams kaltinamojo akto trūkumams ar kitiems proceso pažeidimams. Be to, pats teismas turi teisę ir pareigą imtis aktyvių veiksmų – tirti įrodymus, pavesti procesinius veiksmus prokurorui ar kitiems subjektams, užtikrinant teisingą ir išsamų bylos išnagrinėjimą. Tokia aktyvi teismo pozicija dera su teisingumo vykdymo samprata bei Konstitucinio Teismo išaiškinimais.
Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo aiškiai nurodyta, kokie kaltinamojo akto trūkumai ar proceso pažeidimai negali būti pašalinti teisme, o tai kelia abejonių dėl grąžinimo prokurorui pagrįstumo.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinis teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo bylą grąžinti į ikiteisminio tyrimo stadiją. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis buvo panaikinta, o byla grąžinta tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Apygardos teismo nutartis yra neskundžiama.
Naujausi komentarai