Iki 2021 m. kovo mėnesio Kretingos katalikiškoje Pranciškonų gimnazijoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymu bei šios Gimnazijos nuostatais, pareigas ėjo gimnazijos kapelionas Paulius Vaineikis. Gimnazijos bendruomenei jis gynė krikščionišką požiūrį į prigimtinę šeimą ir kalbėjo visuomenei svarbiais moralės klausimais, turėdamas tam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. teikiamas garantijas bei Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo laiduojamą teisę. Kapeliono Pauliaus Vaineikio nuostatos ir nuomonės visada griežtai atitiko Katalikų Bažnyčios mokymą, minėtos Gimnazijos nuostatus ir niekada neskatino smurto, paniekos ar neapykantos jokioms visuomenės grupėms.
Principinga kapeliono P. Vaineikio laikysena, kai jis gimnazijos „Facebook“ paskyroje šių metų vasario mėn. paragino pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją, sulaukė neaiškių visuomenės grupių pasipiktinimo. Dėl šių grupių viešo psichologinio spaudimo kapeliono įrašas iš minėtos paskyros buvo pašalintas. Netrukus galimai tų pačių grupių iniciatyva buvo paviešinta ir viešojoje erdvėje aktyviai platinama apytikriai vos 40 sekundžių trukmės įrašo su tariamai skandalinga ištrauka iš Pauliaus Vaineikio pamokos, vykusios 2020 m. gruodį. Ši ištrauka irgi atitiko Katalikų Bažnyčios mokymą, neprieštaravo Konstitucijos 26 str., Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymui ir Gimnazijos nuostatams, kurių I skyriaus 12 punktas nustato, jog Gimnazijos paskirtis – mokyti mokinius pagal „Katalikiško ugdymo sistemos sampratą“. Kapeliono P. Vaineikio teisumas būtų dar akivaizdesnis, jeigu būtų buvęs paviešintas visas pamokos įrašas.
Dėl paskelbto raginimo pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą buvo organizuotas viešas kapeliono persekiojimas ir spaudimas Gimnazijos vadovybei. Gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis, galimai patyręs psichologinį ar kitokį spaudimą ir nuogąstaudamas dėl galimų padarinių Gimnazijai, finansinių sankcijų ar kitokio persekiojimo, atleido kapelioną Paulių Vaineikį iš einamų pareigų. Iš pranešimų viešojoje erdvėje ir Gimnazijos bendruomenės reakcijos aišku, kad kvietimas pasirašyti peticiją pašalintas ir kapelionas iš pareigų atleistas pakankamai neapsvarsčius šių veiksmų ir nepasitarus su Gimnazijos bendruomene.
Viešai pažemintas kapelionas, kuriam buvo neleista eiti pareigų, moralinio spaudimo aplinkoje ir psichologinio afekto veikiamas paskelbė išeinąs iš darbo bendru sutarimu. Tęsiant gūdžias sovietmečio tradicijas, kapelionas buvo priverstas ne tik viešai atgailauti, bet ir teisinti susitaikėlišką gimnazijos direktoriaus elgesį. Nors kapelionas buvo atleistas iš einamų pareigų, policija pradėjo tyrimą dėl Pauliaus Vaineikio pasisakymų.
Šis įvykis rodo, kad minėtoje Gimnazijoje be pateisinamos priežasties, tik dėl asmeninių Gimnazijos vadovo ir jam spaudimą dariusių asmenų idėjinių įsitikinimų atleidžiant P. Vaineikį, buvo šiurkščiai pažeistos jo, gimnazijos auklėtinių, jų tėvų bei kitų tikinčiųjų konstitucinės teisės. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis kiekvienam žmogui užtikrina teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, jį praktikuoti ir jo mokyti savo vaikus. Niekas negali versti kitą asmenį nei pats būti verčiamas rinktis ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu bei doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Atleidžiant P. Vaineikį buvo šiurkščiai pažeistas ir Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, kurio 2 str. kartoja Konstitucijos 26 str. nuostatą, kad „Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves“ ir kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Tokiu būdu, uždraudus kapelionui P. Vaineikiui reikšti savo religinius įsitikinimus ir šiam draudimui nepritarus nei Gimnazijos auklėtinių tėvams, nei Gimnazijos tarybai, buvo apribota ne tik minėto kapeliono teisė aiškinti Bažnyčios mokymą, bet ir Gimnazijos auklėtinių bei jų tėvų konstitucinės teisės laisvai išpažinti ir praktikuoti tikėjimą bei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Pažymime, kad minėto įstatymo 3 straipsnis nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija, įstatymui yra lygūs. Tiesiogiai ar netiesiogiai riboti ir varžyti jų teises bei laisves ar taikyti privilegijas draudžiama. Tačiau Kretingos Pranciškonų gimnazijoje ši įstatymo nuostata buvo šiurkščiai pažeista. Pastarasis įvykis atskleidė, kad asmenims, kurie yra priešiški krikščioniškam auklėjimui, dėl ydingo santykio su katalikų religija yra taikomos privilegijos. Jų pastangomis genderizmo ideologija priverstinai brukama net katalikiškose švietimo ir ugdymo įstaigose, draudžiant jose skelbti krikščioniškas pažiūras į šeimą ir viešai prieštarauti antikrikščioniškoms pažiūroms.
Akivaizdu, jog šiuo atveju sukurtas susidorojimo su krikščioniškų pažiūrų skelbėjais precedentas. Valstybėje nuosekliai kuriama praktika ir teisinė aplinka krikščioniškų pažiūrų ganytojams ir pedagogams nutildyti, priversti juos skelbti antikrikščioniškas pažiūras arba, neištvėrus moralinio ir psichologinio spaudimo ir patyčių, pasitraukti iš darbo tariamai ,,savo noru“, kaip kad nutiko Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionui.
Šis įvykis rodo, kad Lietuvos švietimo sistemoje įsigalėjo ir nuosekliai įtvirtinamas vienos teisingos ideologijos diktatas, primetant šią neokomunistinę ideologiją net krikščioniškoms mokymo įstaigoms. Minėtas precedentas aiškiai rodo, kokia ateitis laukia ne tik valstybinių, bet ir visų krikščioniškų ugdymo įstaigų, kurias bus siekiama paversti jaunosios kartos ,,perauklėjimo“ genderistinės ideologijos dvasia židiniais ir įrankiais. O tai reiškia, kad Lietuvos švietimo sistemoje jau de facto prasidėjo atviras tikinčiųjų persekiojimas dėl jų religinių įsitikinimų.
Nacionalinis susivienijimas griežtai reikalauja:
- nedelsiant nutraukti teisinį kunigo Pauliaus Vaineikio persekiojimą ir nustatyti, kieno pastangomis ir kokiu pagrindu šis persekiojimas buvo pradėtas;
- be išlygų grąžinti Paulių Vaineikį į kapeliono pareigas;
- ištirti kapeliono atleidimo aplinkybes ir išsiaiškinti, kieno nurodymu Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktorius pašalino jo įrašą iš Gimnazijos tinklalapio, tokiu būdu apribodamas Gimnazijos auklėtinių, jų tėvų ir kitų tikinčiųjų konstitucines teises bei laisves; taip pat kieno nurodymu P. Vaineikis buvo priverstas atsistatydinti ,,savo noru“;
- besąlygiškai užtikrinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo vykdymą, apsaugoti konfesines švietimo įstaigas nuo neteisėto kišimosi į mokymo ir ugdymo procesą, primetant jų pasaulėžiūros neatitinkančios ideologijos diktatą.
Reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimą parlamentinės kontrolės priemonėmis užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. laiduojamų žmogaus teisių rinktis tikėjimą, jį praktikuoti ir jo mokyti savo vaikus, taip pat įstatymų, draudžiančių bet kokių darbuotojų atleidimą iš darbo dėl jų religinių pažiūrų ar įsitikinimų.
Kviečiame visuomenę, ypač tikinčiuosius, pasinaudoti Katalikų bažnyčios patirtimi, sukaupta sovietinės okupacijos metais, kai, priešinantis totalitariniam komunistiniam režimui ir tikėjimo laisvės suvaržymams, buvo įsteigtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Šiandien, įsigalint totalitarinėms visuomenės valdymo formoms, siūlome tėvams tokius komitetus steigti visos Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jų veiklai talkintų Nacionalinio susivienijimo koordinatoriai.
Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba
Naujausi komentarai