2022m. rugsėjo 6d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijai

Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui

Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai

Elektros tiekimo rinkos pertvarka inicijuota S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės, iš anksto žinant, kad ji iš principo negali būti sėkminga, o vienintelis jos rezultatas bus smarkiai išaugusios elektros kainos vartotojams ir jų sąskaita bus kraunami didžiuliai pelnai elektros perpardavinėtojams. Šiai neoliberalizmo ideologijos dogma apie didžiausią „laisvosios rinkos“ naudą visose ūkio srityse grindžiamai reformai pritarė ir tuo metu Seime atstovus turėjusios Lietuvos politinės partijos.

Neatsižvelgusi į greitai išryškėjusius pirmojo reformos etapo neigiamus padarinius ir tradiciškai nesulaukusi principinio bei tvirto Seimo partijų ir Prezidento pasipriešinimo, dabartinė valdančioji koalicija įgyvendino antrąjį elektros tiekimo rinkos „liberalizavimo“ etapą. Ir tai buvo padaryta karo Ukrainoje bei didėjančios sumaišties energijos šaltinių rinkose sąlygomis. Valdantieji neatsižvelgė į Nacionalinio susivienijimo reikalavimus netęsti avantiūristinio eksperimento su visuomene bei šalies ūkiu. Jie nepaisė nei piliečių, nei  visuomeninių organizacijų raginimų atidėti antrąjį reformos etapą, stabdyti bei atšaukti iš anksto pasmerktą nesėkmei reformą.

Reforma beatodairiškai, neatsižvelgiant į besiklostančią nepalankią ir negalimą numatyti padėtį energijos išteklių rinkose, teisinama būtinybe įgyvendinti EK direktyvą liberalizuoti elektros tiekimo rinką visose ES šalyse. Valdantieji nepaisė to, kad minėta direktyva iš esmės yra paremta ydinga samprata, kaip veikia elektros rinka. Joje bandoma pritaikyti kitose rinkose vartojamą pasiūlos ir paklausos išlyginimo mechanizmą, sąlygojantį produkto kainos svyravimus. ES direktyva buvo kuriama, neatsižvelgiant į esminę aplinkybę, kad dėl milžiniškų įvairiais būdais išgaunamos elektros gamybos kaštų skirtumų, mažo gamybos ir vartojimo lankstumo, biržoje prekiaujamos elektros kainos išaugs iki visiškai nepriimtino lygio, o dalis gamintojų vartotojų sąskaita galės gauti šimtais procentų skaičiuojamus pelnus. Lietuvos valdantieji nemėgino, kaip kad padarė kai kurios ES šalys, išsiderėti teisę kištis į elektros rinką. Negana to, tęsdami okupuotos LSSR administratorių pradėtas vergiško pataikavimo „centrui“ tradicijas, jie ne tik nuslėpė nuo Lietuvos visuomenės, kad ES vyksta plačios ir principinės diskusijos apie dabar veikiančios elektros tiekimo „liberalizuotos“ rinkos trūkumus ir neefektyvumą, bet ir naudojo finansinę prievartą elektros vartotojams rinktis „nepriklausomus“ tiekėjus, nepaklūstantiems vartotojams nustatydama jokiose ES direktyvose nenumatytą visuomeninio tiekėjo parduodamos elektros 25 proc. garantinio tiekimo antkainį ir gąsdindama juos elektros atjungimu.

Vos mėnesį trukęs antrasis reformos įgyvendinimo etapas baigėsi visiška nesėkme, kurią vainikavo elektros tiekėja panorusi tapti lošimų bendrovė „Perlas“ – pastarajai nepavykus pasinaudoti elektros rinkos liberalizavimo afera ir pralobti, spekuliuojant elektros kainos svyravimais.

Pažymėtina, kad tikroje demokratinėje šalyje tokią akivaizdžiai spekuliacinės prigimties reformą įgyvendinusi vyriausybė be išlygų turėtų atsistatydinti arba būti atstatydinta. Tačiau Lietuvos vyriausybė net tokio ekonominio kracho akivaizdoje visais įmanomais būdais vengia atsakomybės už savo veiksmus – bendrovės „Perlo“ apgautiems elektros vartotojams patirtus nuostolius ji ketina kompensuoti šalies mokesčių mokėtojų lėšomis.

Siekdami pateisinti žlugusį eksperimentą, valdantieji pasitelkia argumentą, kad energetinė krizė užklupo beveik visas Vakarų pasaulio šalis, o elektros kainos auga ir kitose Europos valstybėse. Tačiau tai skelbiant, nutylima, kad elektros kainos labiausiai išaugo būtent Lietuvoje. Taip pat vengiama pranešti visuomenei, kad ES prabilta apie būtinybę imtis elektros tiekimo rinkos reformos, tuo pripažįstant, jog iki šiol veikiantis neoliberalizmo dogmomis grindžiamas šios rinkos modelis patyrė visišką ekonominį ir moralinį bankrotą. Karo Ukrainoje ir gilėjančios energetinės krizės sąlygomis vykdyta Lietuvos elektros tiekimo rinkos reforma tik dar labiau išryškina Lietuvos valdančiųjų intelektualinį bejėgiškumą ir politinį bevališkumą. Tik baime ir nesugebėjimu drąsiai ir ryžtingai ginti gyvybinius Lietuvos nacionalinius interesus ir mąstyti bei elgtis valstybiškai galima paaiškinti jų apsisprendimą, energetikos srityje sparčiai artėjant kritiniam taškui, nuolankiai ir iki galo vykdyti net akivaizdžiai Lietuvos ir jos piliečių interesams prieštaraujančią, nuo susiklosčiusių elektros tiekimo realijų atitrūkusią,  ES nuleistą ideologinę direktyvą ir veikti ne kaip suverenios valstybės politikams ir atstovams, bet kaip LSSR pavyzdžio politiškai nesavarankiško teritorinio darinio administratoriams.

Dar daugiau, ši Vyriausybė rodo visišką cinizmą ir panieką šalies piliečiams, kuriuos ministrė pirmininkė I. Šimonytė apkaltino nesugebėjus teisingai pasirinkti elektros tiekėjo. Savo ruožtu, energetikos ministras D. Kreivys, kartodamas premjerės cinizmą, demagogiškai ragina Lietuvos gyventojus ir verslą kantriai kentėti bent porą metų, kol panašiu būdu „liberalizuotoje“ elektros tiekimo rinkoje nukris elektros kaina.

Nacionalinis susivienijimas pareiškia:

  • Iš pat pradžių nepagrįsta ir ES direktyvomis dangstoma elektros tiekimo „liberalizavimo“ reforma po antrojo jos etapo įgyvendinimo negali būti laikoma paprasta valdžios klaida – ji vertintina kaip akivaizdus nusikaltimas prieš Lietuvą ir jos gyventojus, turintis sąmoningos diversijos prieš valstybę požymių.
  • Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė negalėjo nesuprasti, kad drastiškai išaugusios elektros kainos neišvengiamai padidins socialinį ir politinį nestabilumą valstybėje, sukeldamos sunkiai numatomas bei valdomas grėsmes nacionaliniam saugumui geopolitinės sumaišties ir karo Ukrainoje sąlygomis.
  • Tariama reforma galutinai atskleidė tris dešimtmečius šalyje vykdomų neoliberaliomis reformomis vadinamų ekonominių ir socialinių eksperimentų prieš visuomenę nukreiptą prigimtį ir jų metu vykstančio Lietuvos išvalstybinimo pobūdį bei mastą. Jomis sąmoningai naikinamas šalies viešųjų paslaugų sektorius, sudaromos sąlygos jo turtą ir kitus išteklius išgrobstyti siauroms ir galimai nusikalstamoms su valdžia susijusioms privačių asmenų grupuotėms. Šios reformos turi būti vertinamos kaip nuoseklaus lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ekonominio, socialinio ir kultūrinio naikinimo programa, lėmusi demografinę krizę ir atskirties mastus.
  • Elektros kainų krizė turi būti laikoma bendro Lietuvos valstybės nuosmukio simptomu ir gali būti įveikta tik pradėjus susietai spręsti susikaupusias sistemines ekonomines, socialines ir politines Lietuvos problemas.

Nacionalinis susivienijimas reikalauja:

  • Energetikos ministrą D. Kreivį ir Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę prisiimti asmeninę politinę ir teisinę atsakomybę už avantiūristinės ir nusikalstamos reformos padarinius ir nedelsiant atsistatydinti. Respublikos Prezidentas privalo panaudoti jam suteiktas konstitucines galias, kad šie asmenys būtų atstatydinti iš užimamų pareigų.
  • Pertvarkyti Vyriausybę, skiriant į ministro pirmininko ir energetikos ministro pareigas kvalifikuotus bei tinkamus jas užimti asmenis, kurie nesivadovautų „globalios Lietuvos“ vizija bei neoliberalizmo ideologijos dogmomis, bet savo veiklos prioritetu laikytų lietuvių tautos išlikimą ir Lietuvos valstybės išsaugojimą.
  • Lietuvos teisėsaugos institucijas atlikti išsamų tyrimą dėl suinteresuotų elektros tiekimo rinkos „prichvatizavimu“ asmenų ir grupių ryšių su buvusiu Ministru Pirmininku S. Skverneliu bei dabartine Ministre Pirmininke I. Šimonyte ir galimai jų darytos neteisėtos įtakos, verčiant įgyvendinti racionaliai nepagrindžiamą ir Lietuvai žalingą elektros tiekimo reformą.
  • Lietuvos Respublikos Seimą sudaryti parlamentinę, visuomenės atstovus įtraukiančią, tyrimo komisiją, kuri išsiaiškintų ir paviešintų Lietuvoje veikusius ir tebeveikiančius su KGB / FSB struktūromis susijusius asmenis, nepagrįstai pralobusius ir toliau lobstančius iš nacionalinio saugumo požiūriu gyvybiškai svarbių infrastruktūrinių Lietuvos ūkio dalių. Komisija taip pat nustatytų, ar jų veikla iš esmės nėra derinama su Rusijos valdžia, galimai bendradarbiaujant su šios šalies specialiosiomis tarnybomis.
  • Nustačius tokius asmenis, jie turi būti laikomi V. Putino režimo rėmėjais, į juos turi būti žiūrima, kaip Vakarų šalyse žiūrima į režimą remiančius Rusijos oligarchus – jų turtas turi būti areštuotas. Išsiaiškinus bei įvertinus jų padarytos ir daromos žalos Lietuvos nacionaliniam saugumui bei pagalbos Rusijos režimui pobūdį bei mastą, jis turi būti nusavintas, o gautos lėšos skirtos smarkiai išaugusiai elektros kainai Lietuvos vartotojams atlyginti.
  • Nedelsiant pradėti derybas su ES valstybėmis ir Europos Komisija dėl esminių prekybos elektra taisyklių pakeitimo, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai už elektrą mokėtų pagrįstą kainą, nekraunant nepagrįstai didelių pelnų elektros gamintojams. Apie derybų eigą nuolat informuoti visuomenę.
  •      .Visuomeniniam ir garantiniams tiekėjams, panaikinus bet kokius antkainius, suteikti galimybę nustatyti vartotojams patrauklias kainas, naudojant finansinius ir tiesioginių sandorių su pigiais elektros gamintojais instrumentus ir taip padidinti konkurencinį spaudimą nepriklausomų elektros tiekėjų kainoms
  • Vartotojams leisti laisvai migruoti tarp visuomeninio ir nepriklausomų elektros tiekėjų. Užtikrinti vartotojams galimybę laisvai rinktis tiekėją ir taip dar labiau padidinti konkurencinį spaudimą nepriklausomiems elektros tiekėjams.
  • Nustatyti fiksuotas elektros supirkimo kainas iš pramoninių saulės ir vėjo jėgainių,  pasitelkiant CfD (Cost for Difference – kaštai už skirtumą) principą, skirtumą tarp nustatytų ir biržos kainų grąžinti vartotojams.
  • Dėl vyraujančios padėties Lietuvos elektros rinkoje, galimybės paveikti elektros kainą biržoje ir interesų konflikto, nacionalizuoti „Ignitis“ grupės elektros gamybos veiklą Lietuvoje, taip pat visuomeninio elektros tiekimo ir Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) veiklas. Užtikrinti, kad šios įmonės dalies veiklos tikslas būtų ne didžiausias ir nuolat didėjantis pelnas, bet kuo mažesnės elektros kainos Lietuvos vartotojams.
  • Reikalauti ES atšaukti Apyvartinių taršos leidimų (klimato mokesčių) sistemą. Šie mokesčiai buvo skirti žaliosios energetikos plėtrai skatinti. Šiuo metu paskatų tam yra pakankamai. Kai kuriose ES šalyse žaliosios energetikos plėtrą jau stabdo elektros tinklų techniniai duomenys, kuriems pakeisti reikia laiko.
Share This