1941 m. Birželio sukilimas savo didingumu ir reikšme prilygsta 1918 m. vasario 16-ajai ir 1990 m. kovo 11-ajai. Jis buvo trečias lietuvių tautos mėginimas XX a. išsikovoti savo nepriklausomą valstybę. Lietuvių tauta, kaip ir visos tautos, turėjo neatimamą ir besąlyginę teisę sukilti ir ginti savo valstybę ir savo laisvę. Birželio sukilimas buvo garbinga ir teisinga tokios kovos forma. Sovietinių okupantų pradėtas Sukilimo menkinimas ir juodinimas nesibaigia ir šiomis dienomis. Lietuvos valdžia užsimojo ištrinti jį iš Tautos atminties, kas reiškia tik viena – siekiama ištrinti ir pačią Lietuvos valstybingumo idėją. Oficialiu valstybiniu lygmeniu minėti Sukilimo 80-ečio jubiliejų uždrausta! Tačiau paminėkime sukilimą mes patys – kaip laisva ir ori Tauta įveikime mums skiepijamą savo praeities baimę, nebesitaikstykime su mūsų laisvės kovų istorijos klastojimu, menkinimu ir tautos žeminimu. Ateikime ir išreiškime amžiną padėką už Tėvynę kovojusiems ir kritusiems didvyriams!

Pareiškimai ir naujienos

Pareiškimas „Dėl lietuvių kalbos valstybinio statuso naikinimo“

Praėjusių metų gruodžio mėnesį atkreipėme visuomenės dėmesį į spartėjantį mūsų valstybės ardymą ir įspėjome, kad „Saulės iš Rytų“ nešėjų palikuonys (Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas) ėmėsi Lietuvos...

Pareiškimas dėl „Didžiojo šeimos gynimo maršo“

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vyksta spekuliacijos „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ tema, kuris bus rengiamas š. m. gegužės 15 dieną. Nors patys organizatoriai atsiribojo nuo visų politinių partijų, žiniasklaidoje pasirodo publikacijos, kuriose skelbiama, esą...

Straipsniai

Vytautas Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!

Vytautas Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!

Suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Penkis dešimtmečius savo gimtojoje šalyje užėjusiam į kokią nors valdišką įstaigą lietuviui vis tekdavo išgirsti įniršio ir paniekos kupinus žodžius: „Nesuprantu tavo šuniškos...

Rasa Čepaitienė. Tėviškos figūros

Rasa Čepaitienė. Tėviškos figūros

Esto Jaano Kaplinskio romano „Ta pati upė“ pagrindinis veikėjas jaunas studentas lankydavosi svečiuose pas iškilų Tartu intelektualą ir eruditą, kurį laikė savo Mokytoju. Galiausiai paaiškėja, kad Mokytojas, kurį jis be galo gerbė ir pasitikėjo, kurio, net...

Ramūnas Aušrotas. Ar švietimo sistemoje liks vietos rengimui šeimai?

Ramūnas Aušrotas. Ar švietimo sistemoje liks vietos rengimui šeimai?

Aukštas šeimos, kaip pamatinio visuomenės instituto, prestižas visuomenėje. Daugėja šeimų, jose gimsta daugiau vaikų. Šeimose puoselėjama pagarbių tarpusavio santykių kultūra, šeimos geba įveikti ir savarankiškai spręsti kylančias psichologines ir socialines...