2022m. gruodžio 18d.
Vilniuje vyksta vairuotojų streikas ir viešasis transportas pačiame žiemos įšale važiuoja kaip sovietmečiu, žmonės laukia pusvalandį ir galiausiai netelpa į pergrūstus autobusus. Manau, kad tai labai svarbi vairuotojų kova už savo teises ir nuo pradžių reiškiau jai tik palaikymą.
Visų interesas, kad streikas kuo greičiau baigtųsi, o tai pasiekti yra, tiesą sakant, savivaldybės rankose – tai jos politinės valios klausimas. Patenkinkite vairuotojų reikalavimus, grįžkime į normalų gyvenimą.
Bet tuo tarpu keli dalykai stebina.
Pirma, žiniasklaidos abejingumas vairuotojų streikui. Palyginkite du dalykus: mokytojų streiką valdant valstiečiams ir vairuotojų streiką Vilnių valdant laisviečiams ir konservatoriams. Dėmesys, nušvietimas, tonas skiriasi kaip diena ir naktis.
Galima grubiai skirti du žiniasklaidos dėmesio lygius: 1) kai tik pranešama, kas įvyko (streikuoja, sėdo dėrėtis, susitarė ir t.t.); 2) kai analizuojama, vykstama į įvykio vietas, įmami interviu, aptariama ir diskutuojama laidose. Mokytojų streikas sulaukė antro lygmens dėmesio, vairuotojų streikas – tik pirmojo.
Kodėl taip yra? Kodėl žiniasklaida ne vairuotojų pusėje? Nes streikuojama prieš „teisingą“ valdžią? Tai tikrai nėra mažiau svarbus ir mažiau nepatogumų sukėlęs įvykis – mokytojų streikas buvo nacionalinis, bet streikavo nepalyginti mažesnė mokytojų dalis.
Antra, savivaldybės abejingumas vairuotojų streikui. Jokios skubos, jokio išskirtinumo, lyg streikas būtų dar vienas einamasis klausimas, kurį kada išspręs, tada gerai. Vilniečiams tai nėra eilinis einamasis reikalas. Norėdami jau seniai būtų išsprendę, tiesą sakant, norėdami nebūtų prileidę situacijos iki streiko apskritai. Situacija brendo metų metus ir net aš, kaip prieš porą metų nieko apie mero rinkimus negalvojęs vilnietis viešojo transporto vartotojas, mačiau ir rašiau, kad vairuotojai taip gyventi toliau negali.
Bet savivaldybei nerūpėjo iki streiko, savivaldybei nerūpi dabar. Visa jos komunikacija yra palaikymas „Vilniaus viešajam transportui“ (VVT), taigi ėjimas prieš vairuotojus. Aiškinama, kokie vairuotojai neteisūs, kaip įžūliai daug nori, net kaip atsako už gyventojų nepatogumus. Ne, tai jūs savivaldybėje atsakote. Gal net labiausiai atsakote, nes (nu)leista VVT vadovauti prieš tai ne vienoje įstaigoje skandalais pabaigusiam Dariui Aleknavičiui.
Trečia, savivaldybės melas apie vairuotojų streiką. „Kas meluoja, tas ir vagia”, – sako Vytautas Landsbergis. Įsiklausykim. Gruodžio 12 dieną savivaldybė skelbė vairuotojų ir VVT derybinių pozicijų palyginimą. Jame aiškiausiai juodu ant balto parašyta, kad vairuotojų profsąjunga reikalauja apmokėti streikuojantiems vairuotojams už streiko dienas.
Gruodžio 17 dieną Remigijus Šimašius – pavargęs ir abejingas, bet vis dar meras – parašė, kad „šiandien profesinė sąjunga, deja, iškėlė naują reikalavimą dėl streiko užbaigimo – jie reikalauja streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę atlygio“.
Šiandien iškėlė naują reikalavimą? Bet juk patys skelbėte, kad to reikalavo visą laiką. Ką tikimasi apgauti tokiu vinguriavimu? Nuteikti žmones prieš vairuotojus? Manau, kad žmonės protingi ir nepatikės manipuliacijom. Greičiau prisimins, ką sakė Landsbergis. Pasitikėjimas brangus dalykas ir greitai prarandamas.
Atkreipiu dėmesį, kad Vilnių valdo ne vienas Šimašius. Valdančią koaliciją sudaro Laisvės partija, TS-LKD, Darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkiminė akcija. Geopolitiškai labai marga koalicija. Viskas, kas pasakyta apie abejingumą streikui, galioja jiems visiems, įskaitant ir „merą be cirkų“, o kol kas Vilniaus vicemerą nuo 2015 metų Valdą Benkunską.
Naujausi komentarai