Iš JAV atėjo žinia, kurios reikšmės neįmanoma pervertinti. Išduotas pirmasis revoliucinis pasas – su mįslingu įrašu X vietoje vyro ar moters lyties.

Tikroji jo prasmė – politiškai ir teisiškai panaikinama žmogaus lytis.

Tai nepalyginamai radikalesnis antropologinės ir socialinės inžinerijos eksperimentas, negu tas, kurį vykdė bolševikai. Jie buvo užsimoję panaikinti religiją, šeimą, santuoką. Bet ne biologinę lytį. Ir štai šis žingsnis pagaliau žengtas. Būtų milžiniška klaida galvoti vadovaujantis dirbtinai raminančia tariamai sveika nuovoka: dar vienas kvailiojimas, jeigu jau rasis norinčių kažką suvaidinti keistuolių saujelė – tegul sau kvailioja. Absoliuti dauguma žmonių laikysis prigimtinės lyties ir fiksuos ją dokumentuose. Šitaip galvoti reiškia visiškai nesuprasti reikalo esmės ir ideologinės šio sumanymo logikos. Be jokios abejonės, biologinė lytis specialiu įstatymu kurį laiką dar nebus naikinama – visuomenės sąmonė dar neparuošta tokiam radikaliam lyties ištrynimui. Kiltų nepasitenkinimas ar net rimtas pasipriešinimas.

Iš tikrųjų įgyvendinama lyties politinio ir teisinio neutralizavimo strategija, kurios kontekste šis pasas įgyja neapsakomą svarbą. Gausėjant X paso savininkų skaičiui ateis diena, kai bus nutarta nebefiksuoti dokumentuose žmogaus lyties. Ši strategija buvo įgyvendinama nuosekliai šalinant kadaise laikytais svarbiais žmogaus požymius: išpažįstamą tikėjimą, tautybę, atėjo lyties eilė. Tiesiog bus nutarta, kad „pereinamuoju“ laikotarpiu žymėti lytį yra neprivaloma, vėliau bus tokio įrašo apskritai atsisakyta. Panašiai daroma su įrašais apie tautybę.

Pavojingiausia yra tai, kad kurį laiką iš pažiūros beveik niekas nesikeičia. Todėl nelengva suprasti tikrąją reikalo esmę ir ilgalaikius padarinius. Todėl lemiamai svarbu prisiminti ir visiems priminti, kad visos revoliucijos prasideda kaip politinės ir teisinės revoliucijos, kurių metu pirmiausia tik įstatymiškai įtvirtinami ideologijos reikalaujami pokyčiai, kuriuos praktiškai įgyvendinti sunku dėl pasipriešinimo ir tai neretai ilgai užtrunka. Tiesiog reikia laiko visuomenei sulaužyti. Tipiškas pavyzdys: Leninas kategoriškai teigė, kad būtini kolchozai, nes privatus valstiečio ūkis stichiškai atgimdo kapitalizmą, kurį panaikinti ir yra komunistinės revoliucijos tikslas. Bet Rusijoje žemė buvo juridiškai nacionalizuota tuoj po bolševikų perversmo, tačiau palikta valstiečiams dirbti. NEP’o (naujosios ekonominės politikos laikais šalies žemės ūkis ne tik atsigavo, bet ir suklestėjo, valstiečiai net patikėjo, kad tie bolševikai ne tokie jau baisūs… Iki 1929/1930 m., kai vienu triuškinančiu smūgiu buvo įgyvendintas teorijoje skelbiamas privačios žemės nuosavybės panaikinimas suvarant į kolchozus, ir tai baigėsi Ukrainos Holodomoro siaubu. Lietuvoje po reokupacijos ūkininkai taip pat šiaip taip laikėsi iki 1949, kai buvo liautasi su jais žaisti ir buvo masiškai suginti į kolchozus.

Genderistinė ideologija radikalesnė ir nuoseklesnė už marksistinę ir numato panaikinti ne tik santuoką ir šeimą, bet ir biologinę lytį. Marksui ir net Lenino bolševikams tai dar atrodė pernelyg ekstravagantiškas sumanymas. Šių dienų genderistams – tai pagrindinis tikslas. Politinis sprendimas priimtas – lytis turi būti panaikinta. Visos diskusijos – taktiniai žaidimai akims apdumti ir migdyti priešininkų budrumą bei valią stoti į žūtbūtinę kovą kurstant tuščias iliuzijas ir viltis, jog įmanomas koks nors kompromisas ir susitarimas. Tuo patikėti reiškia iš anksto pasmerkti save pralaimėjimui.

***

Tuo tarpu iš JAV pasiekia ir kita – ne teisėje, o populiariojoje kultūroje besiskleidžianti – ideologinė inovacija. Naujausioje JAV populiarių DC komiksų serijos dalyje Supermeno sūnus Johnas yra homoseksualas rožiniais plaukais, kovojantis už moterų ir migrantų teises. 

Verta įsidėmėti ir neįmanoma pervertinti šios naujovės: tai tikrasis žmogiškosios rasės aristokratas. Arba mūsų akyse kuriamo būsimojo naujojo žmogaus provaizdis. Arba antžmogis.

Šis komikso superherojus yra nuostabus pavyzdys, kaip politinė teorija — lygiai kaip gamtamokslinės teorijos — yra instrumentalizuojama ir taikoma praktikoje paverčiant ją antropologinės ir socialinės inžinerijos įrankiu. Skirtumas tik toks, kad gamtamokslinės žinios yra naudojamos gaminti daiktams. Socialinės žinios yra skirtos gaminti visai kitokį produktą — naują žmogų ir naują visuomenę. Šis superherojus aiškiai parodo, kaip teoriniuose, tarytum „atitrūkusiuose“ nuo tikrovės, veikaluose (o jie toli gražu ne visiems prieinami) yra formuojamos idėjos ir nuleidžiamos į kasdienybę mieliems vaikučiams šaunaus vyruko paveikslėliu. Šis paveiksliukas yra fantastiškai paveikus, nes ne visada pagalvojama, kad tai nėra nekaltas paveikslėlis. Jame yra užkoduota  tikrovės suvokimo ir iš jo kylančio elgesio schema, kuri užvaldo dar visai mažą vaikutį patrauklia ir žaisminga forma. Be menkiausio pasipriešinimo — ir jį perprogramuoja. Lygiai taip pat mažai kas skaito gamtos mokslininkų straipsnius, kurių idėjos ateina į kasdienybę įvairiausių daiktų pavidalu.

Šis superherojus sukonstruotas tobulai — jis koduoja visą šių dienų neokomunistinę ideologiją ir apima visus tris svarbiausius nūdienos revoliucionieriaus kovos barus. Jis grumiasi už Žalią Pasaulį, Belytę Visuomenę ir už Betautę Žmoniją. Jis yra Žaliasis, jis yra Genderistas ir yra Multikultūrininkas. Jis kovoja už Naująjį Pasaulį ir yra visiškas analogas to šaunaus Komjaunuolio, kuris mėgino įgyvendinti komunistinio antžmogio idealą, ir yra antrininkas Hitlerjugendo bernelio, laikiusio savo misija tapti Arijų rasės antžmogiu.

Šis herojus yra populiarus. Jo vaizdas ir jo idealas turbūt pasieks dešimčių ar net šimtų milijonų vaikų sąmonę. Štai kokio masto ir galios propagandinė ideologinio indoktrinavimo mašina stovi už komiškų, iš pažiūros, negausių ir tarsi tik besidarkančių  LGBT aktyvistų būrelių nugaros. Šis per visą pasaulį skleidžiamas komikso herojus savaime yra atsakymas, su kokia jėga susiduriame.

Ta proga būtina pabrėžti, kad jokios nepolitinės ir nevalstybinės pastangos šeimose, jų organizacijose, religinėse bendruomenėse iš principo — niekada ir jokiomis aplinkybėmis — negali pasipriešinti valstybės arba galingų globalistinių institucijų vykdomam planingam ir kryptingam genderistiniam indoktrinavimui, kuris prasideda nuo paties lopšio. Jis nepaveiks tik saujelės žmonių, tik menkos jų dalies, kuri už pasipriešinimą turės labai brangiai sumokėti. Ta saujelė taps marginalia, ujama, žeminama ir bejėge grupele.

Šiuo atžvilgiu Stambulo konvencijos ir Partnerystės įstatymas iš esmės yra lūžiniai, net epochinės reikšmės įvykiai. Nepavyks sustabdyti — nebus jokių viešų šypsenų žiūrint į šitą superherojų. Kodėl? Nes jį kritikuoti ar šaipytis bus lygiai toks pat ideologinis-politinis nusikaltimas, kaip SSRS ar Trečiajame Reiche kritikuoti ar pajuokti tų laikų Antžmogius. 

Share This