Jau turbūt girdėjote pletką, kad Vilniaus miesto meras R. Šimašius nesieks būti perrinktas. Bet tai nereiškia, kad yra gyvenama principu „po manęs nors ir tvanas.“ Nereikia daug protelio suprasti, kad Vilnių valdanti LP, TS-LKD, DP ir lenkų koalicija sieks būti perrinkta: klausimas tik, kokiu būdu.

Kaip žinote, Pats dalyvavau Trakų savivaldybės mero rinkimuose. Ten vyko labai įnirtinga kova, ir liberalai nėrėsi iš kailio, norėdami išlaikyti valdžią. Ne tik todėl. kad tai jiems strategiškai svarbi savivaldybė, turinti stiprų partijos skyrių, o pralaimėjimas būtų pakenkęs jų reitingams ir įvaizdžiui nacionaliname lygmenyje.  Yra ir kita, daug pragmatiškesnė priežastis: rinkimai vyko tuo metu, kai baigėsi 2014 – 2020 m. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpis, ir turėjo prasidėti naujas (2021 – 2027 m. laikotarpis).

Taigi, kas ateina į valdžią šiuo metu, ir (svarbiausia) moka įsisavinti ES pinigus, iš esmės garantuoja sau savo perrinkimą. Nes pingai nekvepia, ir paprastai žmonės mato tik tuos, kurie juos dalina. Kaip pastebėjo vienas šmaikštus komentatorius, jie mato tik „bankomatą“. Juokas tame, kad mano konkurentai kartais nežinojo atsakymų į kai kuriuos klausimus, bet visi puikiai žinojo tai, kad baigiasi vienas ES struktūrinių fondų laikotarpis ir ateina naujas, o taip pat, kiek su tuo ateina pinigų.

Bet grįškime prie Vilniaus. Trakų rinkimų metu dar nebuvo aišku, kiek pinigų ir kam atiteks – Partnerystės sutartis tarp Lietuvos Vyriausybės ir EK, numatanti finansavimo tikslus, priemones, o taip pat finansavimo paskirstymą regionams, dar tik buvo ruošiama.

Ir štai, šį trečiadienį 2021 – 2027 m. Partnerystės sutarties projektas bus svarstomas LR Vyriausybės pasitarime. Norintys, gali su juo susipažinti, gali jį rasti LR Vyriausybės puslapyje, o štai aš atkreipiau dėmesį į vieną „mažą“ aplinkybę: kartu su projekto tvirtinimu yra siūloma pritarti 678,8 mln. eurų pervedimui iš Vidurio Vakarų Lietuvos regiono į Sostinės regioną. 

Čia reikėtų kai ką patikslinti: ES finansinė parama skirtingiems regionams nėra vienoda. Skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – ji yra skirtinga. Mažiau išsivysčiusiems yra duodama daugiau, daugiau išsivysčiusiems – mažiau. Planuojant paramos dydį, naudojami pagal dabar galiojantį ES teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (NUTS) suskirstytų regionų statistiniai duomenys. Pagal šį klasifikatorių Lietuva iki 2016 m. buvo laikoma vienu regionu.

2016 m. Skvernelio vyriausybė pritarė siūlymui Lietuvoje sudaryti du planavimo regionus – Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities ir Vidurio Vakarų Lietuvos regioną iš likusių 9 apskričių. Taip buvo padaryta todėl, kad Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų. 

Neatskyrus regionų dėl Viniaus faktoriaus Lietuva, kuri laikoma vienu regionu, būtų viršijusi 75 proc. Europos Sąjungos BVP vidurkį, o tai yra riba, skirianti mažiau išvystytų ir pereinamųjų regionų kategorijas. Kitaip tariant, to nepadarius, Lietuva būtų priskirta pereinamųjų regionų kategorijai ir ES skiriama parama būtų sumažėjus iki 60 proc. buvusios apimties – nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų. Taigi, tam, kad Lietuva neprarastų beveik 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos, šalis buvo suskirstyta į du regionus – turtingesnį Vilniaus ir mažiau išvystytą Vidurio ir vakarų Lietuvos.

ES suskirstymas į skirtingo išsivystymo regionus finansavimo tikslu yra susijęs su noru „patempti“ tuos regionus, kuriems, ekonomine prasme, sekasi prasčiau. Kitaip tariant, mažinti ekonominio išsivystymo netolygumus. Atsiliekantiems regionams, kaip minėta, skiriamas didesnis finansavimas. Ir štai, LR Vyriausybė siūlys perkelti 678,8 mln. eurų  iš mažiau išsivysčiusio Vakarų ir vidurio Lietuvos regiono į labiau išsivysčiusį Sostinės regioną. Projekte detalizuojama, jog perkėlimu siekiama apie 15% Vidurio Vakarų Lietuvos (mažiau išsivysčiusio) regiono pradinių nacionalinių asignavimų perkelti į SR (labiau išsivysčiusį). Tiesa, tai numatroma kompensuoti 170,2 mln. eurų perkėlimu iš Sanglaudos fondo (kuriam regiono kategorija netaikoma) į ERPF fondą (mažiau išsivysčiusiam regionui), bet skirtumas vis tiek sudaro 500 mln. eurų. Jei aš būčiau Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio meras, mane ši perspektyva nelabai džiugintų.

ES finansavimo taisyklės leidžia perkelti lėšas tarp regiono kategorijų, su sąlyga, jei perkėlimai nedaro poveikio metiniam valstybės narės biudžetui. Klausimas (į kurį atsakymo dar nežinau), ar galima turint du vaikus, galima atimti saldainį iš mažesnio ir atiduoti didesniam (o kaip tik tai ir yra siekiama padaryti).

Partnerystės sutarties projekte yra išdėstyti  tokio sprendimo pagrindimas. Vienas iš nurodytų motyvų: „perkėlimu siekiama valdyti regioninių skirtumų mažinimo iššūkį.“ Kitaip tariant, perkėlimu siekiama mažinti regionų atskirtį finansuojant… labiau išsivysčiusį regioną. Tikrai, įdomi logika.

Dar vienas nurodytas argumentas: „Taip pat reaguojant į pandeminę krizę, išaugusius migracijos srautus dėl hibridinių nelegalių migrantų atakų Sostinės regione, kuris ribojasi su Baltarusija.“ Kitaip tariant, nelegalių migrantų apgyveninimas Naujininkuose nėra tik Šimašiaus  artimo meilės darbas.

LR Vyriausybei pritarus Partnerystės sutarties projektui, jam, o taip pat ir jame nurodytam lėšų perkėlimui, turės pritarti ir Europos Komisija. Spėju, kad prieštaraujančių nebus, nes Lietuva, skirtingai negu Lenkija, nepažeidžia teisės viršenybės principo (t.y. nediskriminuoja „vargšų“ LGBT narių).

Summa summarum: šis pinigėlių pervedimas yra svarbus tiek dabartinės valdžios status quo išlaikyti, tiek jos tęstinumui savivaldos lygmenyje užtikrinti. Šiaip nelabai švarus žaidimas, bet toks gyvenimas.

Plačiau, LR Vyriausybės pasitarimo darbotvarkė, 1 punktas. 

Share This