2022 m. vasario 21d.

Autorių galite sekti „Facebook“Reaguojant į kai kurių pseudopolitikų pareiškimus, kad tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja priimti Partnerystės įstatymą, tenka pastebėti, kad jokių tokių įsipareigojimų, nei teisinių, nei politinių, nėra. Nebent asmuo, kuris apie tai, kalba, yra asmeniškai įsipareigojęs taptautinėms lobistinėms ideologinėms organizacijoms.

Priešingai, reikia konstatuoti, jog Partnerystės įstatymo priėmimas būtų akivaizdžiai nukreiptas prieš Lietuvos nacionalinius interesus ir kenktų nacionaliniam saugumui. Kodėl taip sakau?

O gi todėl, kad nacionalinio saugumo negalima suprasti siaurai, tik kaip fizinės nepriklausomybės (teritorinio vientisumo) išlaikymo. Tauta, kurioje nėra puoselėjamos vertybės, reikalingos Tautos ir valstybės laisvai ir demokratinei raidai, ilgai fizinės nepriklausomybės neišlaikys. 

Ji dezintegruosis iš vidaus, ir tik laiko klausimas kada ir koks išorės agresorius ją sunaikins. Tą jau matėme lemtingais 1940 metais.

Todėl yra būtina saugoti tas vertybes, kurios daro Lietuvą tvarią ir atsparią tiek vidaus, tiek išorės grėsmėms. Viena iš tokių vertybių yra prigimtinė šeima, kurią Konstitucija įvardija visuomenės ir valstybės pagrindu. 

Nors Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas tiesiogiai neįvardija šeimos kaip nacionalinio saugumo objektu, būtina konstatuoti, kad  šeimos apsauga yra tvarios konstitucinės santvarkos garantas. 

Istorinė patirtis aiškia rodo, kad išlieka tik tos tautos, valstybės ir civilizacijos, kurios gerbia ir saugo pamatinę visuomenęs ląstelę – prigimtinę šeimą. Ir tos kurios ją iškeičia į kitą „valiutą“, anksčiau ar vėliau pražūva.

Tenka pasakyti labai aiškiai, jog grėsmė prigimtinei šeimai – yra grėsmė nacionaliniam saugumui. 

Prigimtinė arba tradicinė šeima yra viena iš lietuvių tautos puoselėjamų vertybių, taigi, šiuo aspektu ji – nacionalinio saugumo objektas. Todėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų yra įrašytos ir nuostatos, susijusios su šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, saugojimu ir stiprinimu.

NSPĮ ketvirtame skyriuje nurodoma, kad tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų socialinės politikos srityje: “Valstybė turi ypač rūpintis šeimos, kaip pagrindinės ir atsakingos visuomenės institucijos, padėtimi“, o tautinės politikos srityje: “Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą <…> puoselėdama tradicinę šeimą.”

Nacionalinio saugumo strategijoje yra konstatuojama, jog Nacionalinio saugumo interesai yra grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis. Šios vertybės kartu su nacionalinio saugumo interesais lemia svarbiausius užsienio, gynybos ir vidaus politikos tikslus (8 p.). Šeima yra viena iš svarbiausių konstitucinių vertybių, kurios išskirtinis statusas pabrėžiamas LR Konstitucijoje.

Visa tai reiškia, kad šių nuostatų neatitinka ir nacionaliniam saugumui kenkia bet kokie valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai silpnina šeimą, kaip visuomenės ir valstybės pagrindą.

Pažymėtina, kad tokie veiksmai pasireiškia tiek bandymais kaip šeimą įteisinti tas bendro gyvenimo formas, kurios neatitinka Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos ir jos kūrimo būdo (Partnerystės įstatymas), tiek tokios teisinės iniciatyvos,  kuriomis de facto skatinama nesituokti ar nutraukti santuoką (vienišo asmens išmoka nedidinant bazinės pensijos dydžio, pirmumo teisė į socialinį būstą ar valstybės paramą įsigyjant būstą vienšiems asmenims) bei neturėti vaikų (lytinio švietimo ir jo nuostatų susijusių su neigiamu požiūriu į motinystę ir pozityviu kontracepcijos vertinimu propagavimas).

______

Beje, lyderystę kenkiant nacionaliniam saugumui pastaruoju metu demonstruoja A. Dulkio vadovaujama LR Sveikatos apsaugos ministerija, į ką savo pareiškime atkreipė dėmesį Nacionalinis Susivienijimas. Be pareiškime paminėtų iniciatyvų (hormoninė spiralė paauglėms, lyties keitimo pirmo žingsnio – hormoninės „terapijos“ įteisinimas, „saugaus“ narkotikų vartojimo kambariai), LR SAM ruošia Lietuvos visuomenei ir kitas dovanas: surogacijos įteisinimą, embrionų naikinimą, medikamentinio aborto legalizavimą, priverstinę organų donorystę.

Pagal Nacionalinio saugumo įstatymo ketvirtą skirsnį, sveikatos politikos srityje valstybė turi užtikrinti palankias sąlygas gyventojų sveikatai, jos saugojimui ir stiprinimui. Valstybės sveikatos politika turi sudaryti prielaidas šiuolaikinei visuomenės sveikatos priežiūros sistemai, garantuojančiai sveiką gyvenseną bei aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. 

Šių nuostatų įgyvendinimas praktikoje turi užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių objektų, tokių kaip tautos puoselėjamos vertybės, konstitucinė santvarka, apsaugą, derėti su kitomis, nacionalinio saugumo užtikrinimui skirtomis Lietuvos vidaus politikos nuostatomis, įskaitant ir tomis, kurios susiję su prigimtinės arba tradicinės šeimos apsauga ir puoselėjimu.

LR SAM veiksmai, kuriais iš esmės yra silpninama prigimtinė šeima, nėra ir negali būti laikomi tinkamu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytų vidaus politikos  sveikatos politikos srities nuostatų įgyvendinimu. Priešingai, tokie veiksmai iš esmės prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tokiais turi būti laikomi, nepaisant formalių jų tariamą naudą pagrindžiančių utilitaristinių argumentų.

Pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas paskyrė ministru A. Dulkį tik Vyriausybės vadovei I. Šimonytei asmeniškai už jį laidavus. Taigi, tiek politinę, tiek moralinę atsakomybę už veiksmus, kenkiančius šalies nacionaliniam saugumui, turi prisiimti ir Ministrė pirmininkė.

Share This