2022m. kovo 29d.

Kovo 2 d.  LR Vyriausybė priėmė dar vieną sprendimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos. Vyriausybės nutarimas numato, kad valstybė taps septynių regioninių ligoninių (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Ukmergės) dalininke.

Planuojama, kad jos taps regionų centrais, kuriose bus teikiamos antrinės (stacionarios) sveikatos priežiūros paslaugos .

Vyriausybės sumanyta reforma palies sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias II lygio sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ją galima vaidinti antrinio lygio paslaugų teikimo reforma.

Įgyvendinus reformą, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas atrodys taip: 3 didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), kuriuose teikiamos III lygio asmens sveikatos paslaugos, 2 tarpinio dydžio centrai (Šiauliai, Panevėžys) – jie teiks tiek II, tiek III lygio paslaugas ir 5 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena) ir jų regionai, kuriuose konsoliduojama antrinio lygmens sveikatos priežiūra.

Šios įstaigos teiks stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas.[1] Pagal keičiamą gydymo įstaigų nomenklatūrą, tik šias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos, kurių dalininkėmis yra valstybė kartu su savivaldybe ar valstybiniu universitetu, ateityje vadinsis ligoninėmis.

Tai reiškia, kad rajono ligonių, teikiančių anrinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas,  nebeliks.

Reformą turėtų įteisinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio projektą Vyriausybė užregistravo dar šių metų pradžioje. Jį Vyriausybė siūlo svarstyti šio pavasario Seimo sesijoje.

Įstatymo projektu Vyriausybei deleguojama teisė nustatyti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių gydymo įstaigų tinklo formavimo reikalavimus pagal įstatyme numatytus kriterijus:  geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo prieinamumas, daugiaprofilinis (kelių rūšių) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų kokybė ir  skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimas visą parą.

Reforma motyvuojama poreikiu gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kokybę. Tikrasis motyvas – kitas. Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos teikime Vyriausybei, „ligoninės įgytų teisę pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, skirtas Reformai įgyvendinti“.

Kitaip tariant, kaip ir mokyklų tinklo pertvarkos atveju, tai dar vienas būdas įsisavinti europinį finasavimą.

Europinius pinigus gaus tik ligoninės, patekusios į regioninių centrų penketuką. Paskutiniu momentu į traukinį dar spėjo įšokti Mažeikų ir Ukmergės ligoninės.

Iš kokių pinigų bus vykdoma likusių rajoninių ligoninių, kurios nepateko į ES finansavimo traukinį, reorganizacija, nėra aišku.

Kas laukia, pvz. Trakų ligoninės? Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas numato, jog apsispręsti dėl reorganizacijos modelio turės savivaldybė.

Jei jos neuždarys, ji bus sujungta su Trakų pirminės sveikatos priežiūros centru, ir virs paliatyvios slaugos centru, kuriame bus teikiamos ambulatorinės ir palaikomo gydymo paslaugos.

Kad būtent toks scenarijus yra realus, rodo tas faktas, jog Trakų rajone (kaip ir kituose) yra bėda su kompleksinių (slaugos ir socialinių) paslaugų organizavimu, chroniškai trūksta vietų slaugos ir palaikomo gydymo instutucijose.

SAM puslapyje pateikiamoje reformos santraukoje būsimoji institucija vadinama Savivaldybės sveikatos centru, kuriame apjungiamos bus teikiamos pirmo ir antro lygio paslaugos (šeimos gydytojo ir gydytojų specialistų konsultacijos) su orientacija į senyvo amžiaus pacientus (ambulatorinės slaugos ir stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, paliatyvios pagalbos ir socialinės paslaugos), taip pat dienos stacionaro, dienos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugos.

Reformos santraukoje tai vadinama bazinio sveikatos priežiūros paslaugų paketo kūrimu, integruojant priminio ir antrinio lygio ambulatorines, dienos asmens sveikatos paslaugas.

Idėja sujungti pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros grandis ne nauja. Lietuvoje ji buvo įgyvendinta dar sovietmečiu, ir įėjo į Lietuvos medicinos istoriją kaip Semaškos modelis. Tapus nepriklausoma, Lietuva kartu su kitomis Europos regiono PSO šalimis 1996 m. pasirašė Liublijanos chartiją dėl sveikatos sistemos pertvarkos, kuria atsisveikino su Semaškos modeliu ir nuėjo šeimos gydytojo institucijos kūrimo kryptimi. Dabar, užuot stiprinus šeimos gydytojo instituciją, yra siūloma apjungti pirmo ir antro lygį. Sveikatos sistemos organizavimo prasme, tai ne kas kita kaip grįžimas į sovietmetį.

LR  Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas numato šios naujos gydymo įstaigos formą. Įsteigus savivaldybės sveikatos centrą, ligoninė teiks  asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartį. Tai reiškia, kad ligoninės pavaldumas nesikeis (ji liks atskiras juridinis asmuo), tačiau neteks dalies savarankiškumo – negalės savarankiškai spręsti dėl teikiamų paslaugų ir jų apimties, nebesudarinės sutarčių su valstybine ligonių kasa.

Užsidarys kai kurie skyriai, dalis stacionare dirbančių gydytojų (ir aptarnaujančio personalo) turės atsisveikinti su savo darbo vieta. Kalbant apie Trakų ligoninę, ypač gaila Akušerijos ir ginekologijos skyriaus, dar neseniai atnaujinto Norvegų fondo lėšomis, į kurį atvažiuodavo gimdyti iš visos Lietuvos.


[1] Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoką siūloma įteisinti Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu. Tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, ūmios klinikinės būklės, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas, kurie negali būti atliekami ne stacionaro sąlygomis.

Share This