2022m. birželio 3d.
Šią savaitę Seimas ilsisi. Plenarinių sesijų nėra. Tad yra gera proga pasižvalgyti po vykdomosios valdžios sprendimus.
Užmečiau akį į tai, ką planuoja lietuvišku daktaru Mengele pakrikštyto A. Dulkio vadovaujama LR Sveikatos apsaugos ministerija. Ir radau.
Ministerijoje rengiamas naujos redakcijos Nėštumo nutraukimo operacijos tvarkos aprašas, kuris turėtų pakeisti dar 1994 m. priimtą ir iki šiol nekeistą Nėštumo nutraukimo operacijos tvarkos aprašą.
Perskaičiau abu, tiek Jurgio Brėdikio pasirašytą įsakymą, tiek Arūno Dulkio projektą. Ir pasakysiu, kad nepaisant to, jog senoji tvarka atsiduoda sovietiniu naftalinu, pagal požiūrį į žmogaus gyvybę ji visa galva lenkia “modernų” naująjį aprašą.
Jei senasis aprašas nors ir įteisino nėštumo nutraukimą moters pageidavimu iki 12 savaitės, bet bent jau formaliai deklaravo, kad nėštumo nutraukimas kaip toks nėra geras dalykas. Tai akivaizdu iš aprašo 1.5 punkto, kuris numatė, jog iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams. Šią informaciją turėjo pateikti siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju – gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju.
Aišku, praktikoje retas kuris gydytojas akušeris gineklogas, prieš išrašydamas siuntimą nėštumo nutraukimui, drįsdavo leistis į tokį pokalbį su paciente. Bet bent jau tokia pareiga teisės akte buvo.
Na, o naujasis aprašas vadovaujasi principu: moters kūnas – moters reikalas. Projektas fiksuoja, jog gydytojas akušeris ginekologas suteikia moteriai “nenurodomojo pobūdžio informaciją”, kas išvertus į normalią kalbą reiškia, kad jokių kalbėjimų apie nėštumo nutraukimo galimą žalą moters psichinei sveikatai ir moralinę žalą šeimai negali būti. Užtat nmatyta pareiga gerai išaiškinti visus nėštumo nutraukimo būdus, kad moteris, apsvarsčiusi jų pliusus ir minusus, pasirinktų tą, kuris jai yra tinkamiausias. Kitaip tariant, gydytojo funkcija yra kaip eksperto – parinkti klientei mažiausiai jos sveikatai rizikingą ir greičiausiai į įprastinę veiklą leidžiančią sugrįžti nėštumo nutraukimo procedūrą.
Naująjame nėštumo nutraukimo tvarkos apraše apskritai nebelieka jokių socialinių apsauginių principų, kad nėštumas būtų nutraukiamas kiek galima rečiau. Be jau mano minėtos pareigos paaiškinti moteriai apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams (šeimai), nebelieka norodos apie tai, jog tokią informaciją pageidautina suteikti ir sutuoktiniui. Kitaip tariant, būsimo vaiko tėvas yra išstumiamas iš sprendimo priėmimo lauko. Dar daugiau, jei 1994 m. tvarka numatė, jog nėštumo nutraukio nepilnametei iki 16 metų atveju yra būtinas, o nuo 16 iki 18 metų pageidautinas raštiškas tėvų sutikimas, tai naujojoje tvarkoje šio reikalavimo nelieka. Kitaip tariant, sudaromos sąlygos nepilnametei nuo 16 iki 18 metų nutraukti nėštumą be tėvų žinios ir sutikimo.
Nors senojoje tvarkoje ir nebuvo tiesiogiai numatyto taip vadinamojo laukimo periodo* , joje buvo galima jį įžvelgti netiesiogai: pagal aprašą moteris turėjo raštu pareikšti apie savo apsisprendimą nutraukti nėštumą ne akušerio ginekologo kabinete, kuris išduoda siuntimą nėštumo nutraukimui, bet stacionare, kur atliekamas nėštumo nutraukimas (1.9. p.) Tarp kreipimosi į polikliniką ir nėštumo nutraukimo stacionare realiai yra laiko tarpas, kurio metu egzistuoja galimybė įvertinti gydytojo akušerio ginekologo suteiktą informaciją.
O štai naujoje tvarkoje laukimo periodo galimybės negalima išskaityti. Pagal apraše numatytą veiksmų schemą, moteris, gavusi su nėštumo nutraukimu susijusią informaciją (14 p.) pasirenka nėštumo nutraukimo būdą (15 p.) Taigi, sprendimas priimamas vietoje, papildoma konsultacija kitu laiku nėra numatyta. Pagal aprašą, kita konsultacija skiriama jau įvertinti nėštumo nutraukimo eigą, o ne sprendimui dėl nėštumo nutraukimo priimti (19 p.). Esant tokiai veiksmų sekai, 14.1. p. įrašyta pareiga informuoti ir apie galimybę gauti medicinos psichologo ir (ar) socialinio darbuotojo konsultaciją bus įgyvendinama tik formaliai ir neturės jokio praktinio poveikio. Spėju, kad to ir siekiama.
Senoji tvarka numatė, jog nėštumo nutraukimas ne dėl subektyvių, o dėl objektyvių priežasčių yra galimas tik tuo atveju, jei jis gręsia moters gyvybei ir sveikatai. 2.1. p. buvo nustatyta, jog “Nėštumas nutraukiamas tik atsiradus realiai grėsmei motinos sveikatai ir gyvybei.” Dėl vaisiaus anomalijų nėštuma galėjo būti nutrauktas tik diagnozavus nesuderinamą su gyvybe vaisiaus apsigimimą (2.4. p.), prieš tai išaiškinus moteriai galimas priešlaikinio nėštumo nutraukimo pasekmes motinos sveikatai.
Šių nuostatų projekte nėra. Naujame apraše atsisakoma “realios grėsmės” kriterijaus, taip sudarant prielaidas prie kontraindikuotino nėštumo priskirti ir tuos atvejus, kada vaisiaus liga ar apsigimimas nesukelia grėsmės moters sveikatai. Prie projekto esančiame Vaisiaus ligų ir (ar) būklių, dėl kurių gali būti nutrauktas nėštumas, sąraše yra numatytos ne tik vaisiaus raidos anomalijos, lemiančios vaisiaus mirtį gimdoje ar iškart po gimimo, bet ir tokie atvejai, kai vaisiaus apsigimimas realiai negręsia moters sveikatai, o gimęs kūdikis gali išgyventi ir gyventi orų gyvenimą. Vienas iš tokių atvejų yra trisomijos (Dauno (Down) sindromas. Žinant, kad šiuolaikinės medicininės diagnostinės priemonės leidžia jį diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, tai reiškia, jog iš esmės, nauju aprašu yra įteisinama eugeninė praktika.
Nauja inovacija nėštumo nutraukimo operacijos apraše – medikamentinis abortas, sumaniai pavadintas vaistiniu (projekto 2.4). Žinant, kad etimologiškai žodis “vaistas” yra “gydomoji priemonė” (DLKŽ. 905 p.), toks eufemizmas skamba kaip pasityčiojimas. Pagal naują aprašą, medikamentinis abortas bus galimas iki 9 nėštumo savaitės.
LRT radijo laidoje, kuri vyko motinos dienos išvakarėse, bene garsiausia šiuo metu Lietuvos katalikė J. Sėjonienė pasidžiaugė medikamentinio aborto įteisinimu, sakydama, jog medikamentinis abortas yra moteriai saugus. Jei tokią žinutę būtų paleidęs politikas, neturintis nieko bendro su medicina, būtų galima atleisti. Bet J. Sėjonienė yra gydytoja ir puikiai žino, jog kiekviena intervencija sveikatos priežiūroje yra susijusi su vienokia ar kitoka rizika. Jei būtų kitaip, naujasis aprašas nenumatytų papildomos privalomos gydytojo konsultacijos (19 p.). Tarp eilučių galima įskaityti, jog egzistuoja tikimybė, jog nepavyks iš pirmo karto medikamentiniu būdu nutraukti nėštumą, arba kad reikęs atlikti chirurginį abortą (21 p. ) Kiek visuomenė (moterys) apie tai informuota (os)? Todėl politiko kalbėjimas apie tai kad medikamentinis abortas, lyginant su chirurginiu, yra saugus, yra neatsakingas.
Be to, kalbant apie medicininį abortą, visiškai pamiršdama, kad nėštumo nutraukimo situacijoje mes turime du asmenis. Iš negimusios gyvybės perspektyvos, nėra jokio skirtumo, ar būsi nužudytas vienu, ar kitu būdu. Rezultatas – tas pats. Žmogaus gyvybės vertę pripažįstanti ir etikos principais besivadovaujanti moderni medicina taiko vadinamąjį “pagalbos dvems asmenims principą”, ieškodama būdų suderinti abiejų – mamos ir vaiko – interesus.
Galiausiai, paskutinis, pats bjauriausias, mano nuomone, momentėlis. Visiems žinoma apie LR SAM pradėtą ligoninių reformą. Ją žmonės jau pajuto – kai kurių rajono ligoninių akušerijos ir ginekologijos skyriai buvo uždaryti. Tai štai, įteisinus medikamentinį abortą, yra numatoma galimybė šią paslaugą teikti ne stacionare, bet ambulatoriškai. Naujo aprašo 3.1. numato, kad vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga pacientei iki 9 nėštumo savaičių teikiama ASPĮ, turinčioje licenciją teikti ambulatorines antrinio ir (ar) tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 3.2. punktas leidžia taip teikti ir chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugas pacientei iki 6 nėštumo savaičių. Iki šiol nėštumo nutraukimas buvo teikiamas tik stacionare.
Kitaip tariant, gimdyti reikės važiuoti į Kauną arba Vilnių arba į kitą stambią regiono ligoninę, o abortą galima bus atlikti čia, pat, vietoje.
Štai taip atrodo tas ministro žadėtas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Nieko nepadarysi, LR SAM ministras išsikėlė sau tikslą kovoti su gimstamumu ir sėkmingai jį vykdo.
Viena paguoda yra ta, jog LR SAM neapsižiūrėjo, kad baigėsi vaistinio preparato „Misoprostol“ galiojimo laikas, ir jis, kaip reikalauja ES normos, buvo automatiškai išregistruotas iš vaistų registro. Tam, kad jį įregistruoti pakartotinai, reikės iš naujo atlikti vaistinio preprarato registravimo procedūrą. O be to, naujas aprašas negali pradėti veikti. Todėl projekte ir nurodoma, kad naujos tvarkos įsigaliojimo data tik 2022 m. lapkričio 1 d. Iki šio termino kūdikėliai gali kiek laisviau kvėpuoti.
_____
* toks laukimo periodo reikalavimas, arba sprendimo nutraukti nėštumą moratoriumas, yra visų demokratinių vakarų šalių įstatymuose, reguliuojančiuose nėštumo nutraukimą. Vokietijoje net numatyta, kad vienas iš kriminalinio aborto atlikimo požymių yra nesuteikimas moteriai įstatyme numatyto laiko apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo.
Naujausi komentarai