2023 Lapkričio 6d.
Reaguodamas į šiandien Lietuvos žmogaus teisių centro paskelbtą informaciją apie Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) raginimą Seimui panaikinti draudimą nepilnamečiams pasakoti apie LGBT+, Rengimo šeimai asociacijos vadovas Ramūnas Aušrotas teigia, kad LPS dėstomus argumentus galima tik nuspėti.
„Vienas iš galimų argumentų – kad Lietuvos psichologų sąjungai rūpi psichinė nepilnamečių sveikata. Tai neabejotinai geras siekis“, – „Bernardinai.lt“ sakė R. Aušrotas. Jo nuomone, dažnai klaidingai save su LGBT+ tapatinančių jaunuolių bloga psichinė sveikata aiškinama naudojant vadinamąjį mažumos streso, arba minority stress, argumentą.
„Tai reiškia, kad šių žmonių blogos psichinės sveikatos priežastis yra jų nepriėmimas visuomenėje. Galima spėti, kad LPS konstruoja tokį patį argumentą. Neva informacijos apie LGBT+ priskyrimas neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai prisideda prie LGBT+ bendruomenės stigmatizacijos, blogos savijautos ir panašiai“, – teigė Rengimo šeimai asociacijos vadovas.
Tačiau, jo manymu, šis labai populiarus argumentas nebeatlaiko kritikos žvelgiant į naujausius LGBT+ bendruomenių tyrimus. Jau beveik dvidešimt metų Vakarų Europoje kultivuojama tolerancija LGBT+ žmonių atžvilgiu, įteisinta homoseksuali partnerystė ir santuoka, tačiau šių žmonių psichinė sveikata išlieka prasta.
„Taigi, dėl to kaltas ne visuomenės nepriėmimas ir iš to kylantis stresas, – sakė R. Aušrotas. – Tai rodo duomenys iš Olandijos, Naujosios Zelandijos, Kanados ir JAV – labai liberalių šalių, kuriose „netolerancijos“ seniai nėra, bet išlieka aukšti LGBT+ psichopatologijos rodikliai: Olandijoje klinikinė depresija tarp homoseksualių vyrų yra tris kartus dažnesnė nei tarp heteroseksualių asmenų, nerimo sutrikimas taip pat tris kartus dažnesnis.“
Pašnekovo manymu, visuomenės nepriėmimas nėra pagrindinė jų psichinio kentėjimo priežastis ir jų reikia ieškoti kitur.
„Pavyzdžiui, mokslas kalba apie traumuojančius vaikystės potyrius. Gerai žinoma, kad skyrybos vaikams kelia didelę psichologinę traumą, tad didesni patologijos rodikliai LGBT+ asmenims atsiranda dėl dažnesnių vaikystės traumų. Garsus Danijos tyrimas parodė (ištirta du milijonai žmonių), kad homoseksualus elgesys koreliavo su tėvų skyrybomis“, – sakė R. Aušrotas.
Jis atkreipė dėmesį į kai kurių tyrėjų pastabas, kad „mažumos stresas“ dažnai yra labiau įsivaizduojamas nei realus ir psichologinį kentėjimą lemia vidinės, o ne išorinės priežastys.
„Viename iš tyrimų, nagrinėjusių savižudybes LGBT+ bendruomenėje, teigiama, kad, tikėtina, savižudybes lemia ne reali, o įsivaizduojama diskriminacija, susijusi su asmenų hiperjautrumu, iširusiais santykiais ir depresija kartu su piktnaudžiavimu alkoholiu ir narkotikais“, – sakė pašnekovas.
Anot R. Aušroto, norint padėti save su LGBT+ identifikuojantiems vaikams, visiškai nebūtina panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, draudžiančios skatinti kitokią negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.
„Kiekvienoje mokykloje yra Vaiko gerovės komisija, kuri rūpinasi saugios aplinkos mokykloje kūrimu, yra psichologas, kuris gali kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo orientacijos ar identifikacijos, suteikti reikiamą psichologinę pagalbą, mokyklose vykdomos smurto ir patyčių prevencijos programos, apimančios ir prevenciją lytinės orientacijos atžvilgiu. Visa tai yra ir veikia“, – tvirtino Rengimo šeimai asociacijos vadovas.
Jo nuomone, „realiai konstruojamas dirbtinis argumentas siekiant panaikinti šią įstatymo nuostatą, o siūlymo panaikinti šią nuostatą motyvai – kiti“.
R. Aušrotas atkreipė dėmesį, kad pats Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko yra pripažinęs, kad tokia nuostata kliudo LGBT+ atstovaujančioms organizacijoms ateiti į mokyklas, kitaip tariant, skleisti ideologinę propagandą.
„Dar daugiau: kaip rodo LGBT+ organizacijų strateginiai dokumentai, šios nuostatos panaikinimas yra būtina sąlyga, kad būtų nustatyta pozityvi pareiga švietimo sistemoje kalbėti LGBT+ temomis. Pavyzdžiui, šiemet Jaunimo reikalų agentūros parengtame produkte „Lytiškumo ugdymo situacijos apžvalga: Orientyras lytiškumo ugdyme“ aiškiai įvardijama, kad ši įstatymo nuostata daro „neigiamą įtaką visuminio lytiškumo ugdymo sklaidai“, – „Bernardinai.lt“ sakė pašnekovas.
Jo teigimu, klaidingai interpretuojamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje „Macatė prieš Lietuvą“.
„Teigiama, jog homoseksualios šeimos yra lygiavertės (tai yra tapačios) heteroseksualioms šeimoms. Tačiau tai netiesa, nes homoseksualūs santykiai neturi prokreacijos galimybės (šiuo aspektu neturi reikšmės tai, jog konkreti pora negali arba nenori turėti vaikų). Todėl sakyti, esą tas pats, ar megzti ryšį su kitos, ar su tos pačios lyties asmeniu, yra ne kas kita kaip klaidinimas“, – sakė R. Aušrotas.
Pašnekovo nuomone, „šiuo atveju ši įstatymo nuostata funkcionuoja kaip apsauginė norma, leidžianti išvengti ideologizacijos mokyklose“, ir ją panaikinus „tiek mokyklos, tiek tėvai neteks būtinųjų gynybos priemonių, leidžiančių išvengti nepageidaujamos vaikų seksualizacijos ir ideologizacijos“.
R. Aušrotas atkreipė dėmesį, kad „krikščionišku požiūriu ši nuostata leidžiaapsaugoti jaunąsias kartas nuo klaidingos lytiškumo ir santuokos sampratos, o jei būtų panaikinta, iš visuomenės ir tėvų būtų atimtos būtinos gynybos priemonės, be to, tai prisidėtų prie paties reiškinio plitimo“.
Antradienį Seimas pateikimo stadijoje svarstys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, pagal kurią siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Naujausi komentarai