2024 vasario 19d.
2023-11-22 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2023, visuomenėje geriau žinomą kaip „Politinės korupcijos byla“. Šioje byloje realiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, buvęs Darbo partijos vienas iš vadovų Vytautas Gapšys, o taip pat verslininkas ir koncerno MG Baltic vienos iš įmonių vadovas Raimondas Kurlianskis. Dar du buvę Liberalų sąjūdžio politikai, šioje politinėje partijoje taip pat ėję vadovaujamas pareigas (partijos pirmininko pavaduotojo ir kolegialių partijos valdymo organų narių pareigas), buvo nuteisti baudomis.
Šioje Politinės korupcijos byloje buvo nuteistos ir dvi šiuo metu esančios parlamentinėmis partijos – Liberalų sąjūdis bei Darbo partija, kurios gavo šimtatūkstantines baudas. Liberalų sąjūdis buvo nuteistas už keturis tyčinius sunkius nusikaltimus, Darbo partija – už du tyčinius sunkius nusikaltimus.
Tačiau ypač svarbu pažymėti, jog visuomenei iki šiol nėra atskleista, kad nuosprendyje minimos ne tik paminėtos nuteistos partijos, bet ir visa eilė kitų politinių partijų, kurių vienos yra minimos tiesiogiai, o kitos politinės partijos su nuosprendyje aprašytomis nusikalstamomis veikomis yra susijusios per tuo metu veikusius politikus ar valstybės tarnautojus. Iš esmės, nuosprendžiu nuteistas koncernas MG Baltic siekė korumpuoti ar net korumpavo visą politinį spektrą, tačiau kitoms politinėms partijos įtarimai pareikšti nebuvo, todėl ir nuteistos jos nebuvo. Tačiau rinkėjai turi teisę žinoti, kur buvo įsivėlusios įvairios, o ne tik realiai nuteistos partijos, kaip ir įvertinti šias aplinkybes balsuodami.
Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į TS-LKD partiją, siūlydamas pateikti atsakomąją nuomonę į šį pateikiamą tekstą, tačiau per nustatytą terminą atsakomosios nuomonės nebuvo sulaukta.
| Nuosprendžio pastraipos Nr. | Užfiksuotos faktinės aplinkybės: |
| 38. | Šias aplinkybes patvirtina ir išteisintojo R. K.pirmosios instancijos teismui nurodyti duomenys, kad UAB koncernas „MG Baltic“ 2006–2011 metais politinėms partijoms paaukojo: politinei partijai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 102 000 eurų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 86 300 eurų, Lietuvos socialdemokratų politinei partijai – 34 300 eurų, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 11600 eurų, Liberalų ir centro sąjungai –22 500 eurų, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) –7200 eurų. Komentaras: šioje nuosprendžio vietoje yra išvardintos oficialios koncerno MG Baltic partijoms suteiktos aukos, kai juridinių asmenų aukos politinėms partijoms dar buvo leistinos ir legalios. Iš šių duomenų matyti, jog būtent TS-LKD partijai koncernas tuo metu jautė didžiausią prielankumą bei rodė didžiausią dėmesį iš absoliučiai visų tuo metu veikusių politinių jėgų, kadangi būtent TS-LKD partijai buvo suteiktos didžiausios koncerno aukų sumos. |
| 41. | Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. buvo susitikęs ir su kitais Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais – Seimo nariu M. A. bei partijos prezidiumo ir tarybos nariu L. A. . Apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad jį su R. K. 2014 m. supažindino R. R.. Nuo to laiko jis su R. K. buvo susitikęs gal 7-8 kartus, aptardavo Lietuvoje vykstančius politinius procesus, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei kitų partijų vidaus reikalus. Liudytojas patvirtino, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu su R. K. buvo susitikęs ir 2015 m. lapkričio bei 2016 m. kovo mėnesiais. Anot M. A., pastarojo susitikimo metu jis R. K. užsiminė, kad kreipsis į jį kaip privatų asmenį dėl paramos 2016 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Nors jie konkrečios sumos ir tokios paramos būdo neaptarė, tačiau R. K. požiūris į tai buvo teigiamas. Komentaras: iš šių nuosprendyje užfiksuotų faktinių aplinkybių matyti, jog R. Kurlianskis nuolat susitikinėjo ir su įtakingu TS-LKD politiku Mantu Adomėnu (inicialai M. A.). Pats M. Adomėnas, duodamas parodymus teisme, nurodė, jog per kiek daugiau nei metus laiko nuo pažinties su R. Kurlianskiu, jis su juo buvo susitikęs 7-8 kartus. Žinant, kad tiek M. Adomėnas, tiek R. Kurlianskis buvo užimti žmonės, akivaizdu, kad šiam tarpusavio ryšiui palaikyti jie abu skyrė labai didelį dėmesį. Be to, kas yra ypač svarbu, M. Adomėnas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet dar nežinojo, kokius jo ir R. Kurlianskio pokalbius yra užfiksavusios ikiteisminio tyrimo institucijos, pats pripažino, kad pokalbių metu siekė R. Kurlianskio finansinės paramos per ateinančius rinkimus, o R. Kurlianskis į tai žiūrėjo palankiai. Papildomai pažymėtina, kad, šioms aplinkybėms išaiškėjus, TS-LKD, akivaizdžiai „dėl akių“, pašalino M. Adomėną iš partijos, tačiau vėliau jį padarė užsienio reikalų viceministru – partijos pirmininko G. Landsbergio dešiniąja ranka Užsienio reikalų ministerijoje. |
| 82. | UAB „MG Baltic Media“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktos kratos metu rasti dokumentai: iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapio www.lrs.lt atspausdinti Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdžio balsavimo rezultatai, ant vieno iš šių lapų raudonu rašikliu parašyta „NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 78, 82–83); Lietuvos energetikos instituto emblema pažymėtas A4 formato lapas su R. K. atliktais rankraštiniais įrašais: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) TT; 2) DP; 3) LSDP“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<..>„Kad lobistai lochai – sakėm“. „MG: 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G..“, „3. Suorg. LLS „Už“, „4. „Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G. ir DP nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U.(protokole – C.) pasuko DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „MG istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K .– „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b.l. 70–71, 76, 81–83). Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 5 d. plenariniame posėdyje vykusio balsavimo rezultatų, balsuojant 10:39:28 val. dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių 9 balsavo už, prieš 0, susilaikė 0; iš Darbo partijos frakcijos – už 12, prieš 0, susilaikė –2. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame balsavime Š. G., E. M., be kita ko, ir visi kiti balsavime dalyvavę Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, taip pat Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. A. balsavo už, tuo tarpu K. G., nors tos dienos rytiniame Seimo posėdyje registravosi, tačiau balsavime nedalyvavo (t. 1, b. l. 108–112). 2015 m. lapkričio 5 d. 10:41:37 val. vykusio balsavimo dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos metu Darbo partijos frakcija balsavo – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Liberalų sąjūdžio frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 0. Visi posėdyje dalyvavę Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos nariai balsavo už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimą, tuo tarpu K. G. balsavime nedalyvavo, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. A. už Š. G. pataisą balsavo už (t. 40, b.l. 95, 108–110, 126–127, 128–130). Taigi 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje vykusių balsavimų rezultatai iš esmės atitinka R. K. atliktus rankraštinius įrašus apie savo paties veiksmus įtakojant tiek pavienius Seimo narius, tiek konkrečias politines partijas. Komentaras: šioje nuosprendžio vietoje teismas aptaria kratos metu iš R. Kurlianskio kabineto paimtus jo užrašus, kuriuose jis žymėjosi jo korupcinio projekto dėl greitųjų kreditų reglamentavimo eigą. Šiuose jo užrašuose yra, be kita ko, nurodyta, kad nuo balsavimo „nuėmėm 14 TSLKD”. Greičiausiai ši įrašo dalis reiškė, kad R. Kurlianskiui nuo balsavimo pavyko nuimti 14 TS-LKD Seimo narių, o įrašo tąsa reiškė, kad Adomėnas balsavo „už“ koncerno pageidaujamas pataisas. Tą pažymėjo ir teismas. Vertinant su aukščiau aptarta nuosprendyje užfiksuota aplinkybe, jog M. Adomėnas iš R. Kurlianskio tikėjosi finansinės paramos rinkimams, galima daryti išvadą, kad M. Adomėnui R. Kurlianskis lygiai taip pat darė poveikį, siekdamas, kad M. Adomėnas atitinkamai veiktų koncerno MG Baltic naudai. |
| 283. | R. K. siekius atskleidžia ir byloje slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 5 d. tarp R. K. ir R. Ž. vykęs pokalbis. R. Ž.: „Kokia jūsų kompanija, čia kaip jūs dabar, kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat?“ R. K.: „Mes taip su D. esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais. Ir labai tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim. Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mum nesigavo. Yra toks, na sakykim taip, kas bus tie partneriai jau žiūrint personaliai. Tai vat, dėl konservatorių yra daugiausiai klausimų, bet na iš principo, jie mūsų akiratyje. Žodžiu, tie keturi.“ R. Ž.: „(Neaiškiai) turi būt.“ R. K.: „Na…“ R. Ž.: „Jūsų vis tiek prioritetas jaučiu bus liberalai turbūt.“ R. K.: „Sunku pasakyt, bet kažkaip šįkart apsisprendėm taip pažiūrėt ir gerokai iš anksčiau į tą klausimą.“ <…> Komentaras: šioje nuosprendžio vietoje yra užfiksuotas pokalbis tarp nuteistojo R. Kurlianskio bei Kauno medicinos profesoriaus, kuriame pastarieji aptarinėja koncerno planus politinių partijų atžvilgiu. R. Kurlianskis užfiksuoto pokalbio metu nurodo, jog jie su koncerno prezidentu Dariumi Mockumi ketina iki tų metų Kalėdų padaryti susitikimus su keturių partijų atstovais, tarp kurių būtų ir TS-LKD. Iš pokalbio turinio matyti, kad su ankstesne TS-LKD vadovybė koncernui nelabai sekėsi dirbti (t.y. vadovaujant A. Kubiliui), tačiau, pasikeitus partijos vadovybei ir pirmininku tapus G. Landsbergiui, ši partija vėl atsiduria koncerno akiratyje. O kai medicinos profesorius paklausia, ar koncernas vis tiek laikys liberalus, t.y. dabar jau nuteistą Liberalų sąjūdį, pagrindiniais, kuriuos rems, R. Kurlianskis nurodo, kad sunku pasakyti, bus bandoma su visomis išvardintomis partijomis, įskaitant ir TS-LKD. |
| 41. | Aplinkybę, kad R. K. nagrinėjamu laikotarpiu susitiko ir su kitų politinių partijų vadovais, Seimo nariais bei kalbėjo apie galimą finansinę paramą patvirtino ir liudytoju apklaustas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. L.. Iš jo parodymų, duotų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su R. K. jis buvo susitikęs iš viso tris kartus. Pirmasis jų susitikimas įvyko jų abiejų iniciatyva po 2015 m. gegužės mėnesį vykusių partijos pirmininko rinkimų, kuriuose jis (G. L.) buvo išrinktas partijos pirmininku. Šio susitikimo tikslas buvo susipažinti su R. K. kaip UAB „Alfa Media“, vienos iš stambiausių žiniasklaidos priemonių, vadovu ir prisistatyti. Antrasis susitikimas įvyko 2015 m. rudenį, kuomet iš R. K. gavo elektroninį laišką su pasiūlymu susitikti. Šio susitikimo metu be jo ir R. K. taip pat dalyvavo jo (liudytojo) padėjėjas J. S. bei R. R., kurį R. K. pristatė kaip UAB koncerno „MG Baltic“ teisininką. Šio susitikimo metu jie kalbėjosi apie artėjančius rinkimus, partijos rinkimų kampaniją. 2015 m. gruodį įvyko jo (liudytojo) ir R. K. trečiasis susitikimas. Liudytojas elektroniniu paštu pakvietė R. K. susitikti restorane „(duomenys neskelbtini)“. Šio susitikimo metu jis (G. L.) R. K. supažindino su jų partijos rinkimų programa, įteikė jos spausdintą kopiją. R. K. tiesiogiai finansinės paramos jam nesiūlė, tačiau užsiminė, kad jeigu būtų poreikis finansavimui, tokia galimybė būtų. Minėjo, kad yra įvairūs rėmimo būdai, užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms. Liudytojas suprato, kad R. K. kalbėjo apie netiesioginę paramą partijai, tačiau jis (G. L.) nežino, ar išteisintasis turėjo omenyje asmeninę, ar koncerno finansinę paramą. Jam (G. L.) atsakius, kad tokio poreikio nėra, jie toliau šios temos nebeplėtojo (t. 114, b. l. 187–193; t. 71, b. l. 2–4). Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. buvo susitikęs ir su kitais Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais –Seimo nariu M. A. bei partijos prezidiumo ir tarybos nariu L. A. Komentaras: šią nuosprendžio dalį reikėtų vertinti kartu su nuosprendžio 283 pastraipoje pateiktu R. Kurlianskio pokalbiu su Kauno medicinos profesoriumi, iš kurio matyti, kad koncernas iki tų metų Kalėdų ketino susitikti su paminėtų keturių partijų atstovais. Ir, pagal bylos duomenis, su TS-LKD pirmininku G. Landsbergiu buvo susitikta 2015 m. gruodį. Taigi, koncernas savo planus TS-LKD partijos atžvilgiu visa apimtimi pradėjo įgyvendinti. Tęsiant toliau, į akis krinta didžiulis nuteistojo R. Kurlianskio susitikimų su TS-LKD atstovais intensyvumas. Pagal bylos duomenis, su partijos pirmininku G. Landsbergiu buvo susitikta tris kartus, su M. Adomėnu – 7-8, su tuometiniu TS-LKD partijos tarybos ir prezidiumo nariu L. A. – 6-7. Taigi, per apytikriai metus R. Kurlianskis su TS-LKD vadovais ir aukštais politikais turėjo vos ne po kelis susitikimus per mėnesį, kas reiškė didžiulį susitikimų intensyvumą bei maksimalų tiek koncerno interesą TS-LKD partija, tiek ir TS-LKD partijos interesą koncernu. Atkreiptinas dėmesys, kad net R. Kurlianskio tuometiniai susitikimai su nuteisto Liberalų sąjūdžio atstovais tuo metu buvo panašaus ar net mažesnio intensyvumo. |
| 282. | Kito –2015 m. spalio 21 d. vykusio pokalbio metu išsakyti teiginiai patvirtina, kad tiek E. M., tiek R. K. akivaizdžiai tikėjosi itin sėkmingo Liberalų sąjūdžio pasirodymo šiuose rinkimuose, po kurių E.M. pagrįstai tikėtųsi premjero posto (R. K.: „Nu, tai pats arba Premjeras arba Seimo pirmininkas.“ Į tai E. M. atsakė: „…kadangi – kadangi bus/žalios/ vyriausybės…“ <…> „tai aš būsiu vertas…“ <…> „…kandidatas į premjerus, jo“ (t. 10, b. l. 83), aptarė galimos Seimo koalicijos sudėtį (pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu R. K. nurodė: „Būtų labai gerai, kad…“ <…> „…konservai labai mažai nesurinktų.“ Į tai E. M. atsakė: „Jo, nes tada variantas yra: mes, konservai ir darbiečiai… žinai…“ Komentaras: atkreiptinas dėmesys, kad šis tuometinio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio ir R. Kurlianskio pokalbis, užfiksuotas kriminalinės žvalgybos priemonėmis, įvyko jau tuomet, kai buvo įvykę mažiausiai du R. Kurlianskio susitikimai su TS-LKD pirmininku G. Landsbergiu. Ir šiame kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotame pokalbyje R. Kurlianskis reiškia lūkesčius, kad TS-LKD per rinkimus surinktų nemažai balsų, o E. Masiulis pritaria, kad tuomet būtų galima sudaryti valdančiąją koaliciją tarp Liberalų sąjūdžio, TS-LKD ir Darbo partijos. |
Naujausi komentarai