2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Nacionalinis susivienijimas (NS) ne kartą yra pareiškęs, kad nedalyvauja  organizuojant  „Didįjį šeimos gynimo maršą“, kad vienas iš jo organizatorių A. Rusteika yra sustabdęs savo narystę partijoje, tačiau pabrėžia, kad nuosekliai rėmė ir rems prigimtinę šeimą, niekada nerėmė ir nerems tos pačios lyties asmenų santuokų, partnerysčių ir vaikų atiminėjimo iš tėvų bei kt.

Smerkiame piliečių laisvėms neapykantą jaučiančių valdžios atstovų ir valdžiai tarnaujančios žiniasklaidos priemonių bei jos požiūrį į Maršą viešojoje erdvėje skleidžiančių asmenų vykdomą agresyvią propagandinę kampaniją, kuria siekiama iškreipti ir diskredituoti Lietuvos išlikimui ir ateičiai lemiamai svarbų pagrindinį šios akcijos siekį apginti atvirai griaunamą prigimtinę šeimą  ir sparčiai varžomas bei naikinamas pamatines šalies piliečių teises ir laisves.

Kartu būdami suinteresuoti Maršo sėkme jaučiame moralinę ir politinę pareigą atkreipti akcijos organizatorių dėmesį į kai kuriuos pasirengimo jai aspektus ir paprašyti viešai išsklaidyti visuomenei keliančius tam tikrus klausimus neaiškumus. Nacionaliniam susivienijimui didžiausias abejones kelia Maršo tikslai ir pasirinktas veikimo būdas, nes nėra aišku, kodėl protesto akcija iš pat pradžių buvo atsieta nuo konkrečioje vietoje bei konkrečiu laiku Seime priiminėjamų teisės aktų (pvz., dėl Partnerystės įstatymo). Nėra aišku, kaip Maršas Vingio parke padės sustabdyti šio ir kitų įstatymų priėmimą ir netaps panašus į iš anksto organizuotą „garo nuleidimą“. Tai pat neaišku, kokių konkrečių organizacinių veiksmų ir akcijų bus imtasi po gegužės 15-osios mitingo, ypač Partnerystės įstatymo svarstymo ir priėmimo Seime dieną.

Mūsų vertinimu, Maršo organizatoriai nėra pakankamai pasirengę adekvačiai reaguoti į šiandien valdžios dirbtinai keliamus iššūkius konstitucinėms vertybėms, grėsmes pagrindinėms piliečių laisvėms ir Lietuvos valstybingumui, tarp jų ir  valstybės pagrindui – Šeimai. Organizatoriai galimai tikėjosi, kad Seimas nedrįs akiplėšiškai, be privalomojo referendumo, ratifikuoti Stambulo konvenciją.

Ir iš tikrųjų, mulkindama visuomenę Seimo dauguma šią viltį iš dalies pateisino, nukeldama konvencijos ratifikavimą rudeniui. Bet netikėtai pateikė seniai parengtą įstatymo projektą dėl partnerystės, kuri yra neutrali lyties atžvilgiu ir įtvirtina tos pačios lyties asmenų teisę kurti šeimas. Šiuo projektu Seimo dauguma siekia palengvinti ir supaprastinti Stambulo konvencijos ratifikavimą rudenį, nes tos pačios lyties asmenų Partnerystės įstatymą ketinama priimti paprasta Seimo narių balsų dauguma.

Pažymime, kad dėl Partnerystės kaip teisinio būdo kurti šeimą (kaip ir dėl Stambulo konvencijos) taip pat yra privaloma atsiklausti visuomenės, o jį ketinama įtvirtinti  be referendumo. Todėl Maršo deklaracijos teiginiai (Mes ginsime Lietuvos valstybę nuo antikonstitucinių veiksmų, apginsime šalies vaikus, jaunimą, šeimas ir mokyklas nuo seksualinių mažumų indoktrinavimo,  apginsime šeimas nuo mažumų diktato, sustabdysime seksualinių mažumų ideologinį terorą ir vaikystės seksualizavimą, neleisime kraštutinių mažumų bendruomenėms prievarta brukti visuomenei GENDER ideologijos ir kt.) prasilenkia su agresyviais dabartinės valdžios konkrečiais veiksmais likviduojant konstitucinę šeimos sąrangą (esą šeima neutrali lyčiai), griaunant Konstitucijoje įtvirtintą prigimtinės šeimos institutą (santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją). Mūsų įsitikinimu, Maršo deklaracija yra orientuotą į neapibrėžtą ateitį, kai tuo tarpu pamatinių konstitucinių vertybių naikinimas Seime jau vykdomas šiomis dienomis.

Nacionalinis susivienijimas mano, jog tam, kad renginys Vingio parke būtų politiškai turiningas ir prasmingas, nepakanka suformuluoti net griežčiausių reikalavimų valdžiai. Svarbiausias ir egzistencinis piliečių konstitucinių teisių ir laisvių išlikimo klausimas – kaip pasiekti ir ką daryti, kad minėti Maršo reikalavimai būtų nedelsiant vykdomi. Manome, kad praktiškai neįgyvendinamo pažado ateityje surinkti parašus referendumui, kuriuo būtų paleistas Seimas, nepakanka. Neužteks ir protesto mitinge priimtų rezoliucijų.

Atsižvelgdamas į tai, kad neadekvatus pasirengimas renginiui, į kurį stengiamasi sukviesti kuo daugiau Lietuvos piliečių, gali   sugriauti piliečių viltis įgyvendinti demokratines permainas ir galutinai pakirsti jų pasitikėjimą savo valstybe, Nacionalinis susivienijimas maršo dalyviams rekomenduoja ne tik atsiriboti nuo asmenų, kurių reputacija ir siūlomi veiksmai kelia jiems abejones, bet ir kelti labai konkrečius reikalavimus valdžiai dėl Lietuvos Respublikos Konstituciją pažeidžiančių veiksmų. Būtent:

  1. Kadangi 1992 m. referendumu priimtos Konstitucijos 38 str. skelbia, jog ,,Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, o  Seimo valdančiosios daugumos siūlymas suteikti  teisę tos pačios lyties asmenims kurti šeimas partnerystės būdu ir partnerystei suteikti valstybinę teisinę registraciją prieštarauja šiai konstitucinei normai ir tai laikytina esminiu ir svarbiausiu visuomenės klausimu dėl naujos, prigimtinę šeimą paneigiančios pasaulėžiūros, Seimui privalo būti iškeltas reikalavimas dėl partnerystės instituto įteisinimo surengti visuotinį gyventojų referendumą, nes Konstitucijos 9 straipsnis imperatyviai nustato, jog svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
  2. Analogiškai, kadangi Stambulo konvencija imperatyviai įpareigoja pripažinti vienos lyties asmenų teisę kurti šeimas (ar netgi tuoktis) ir, kaip neliečiamą vertybę, į Konstituciją įtraukti socialinės lyties konstruktą, t. y. atvirai įdiegti genderistinį žmogaus socialinės būties ir socialinių vaidmenų modelį, kuriuo vienareikšmiškai yra atsisakoma lyčių biologinės diferenciacijos principo, o valstybė įpareigojama konstruoti socialinių vaidmenų modelius, vienodai būdingus tiek vyrams, tiek ir moterims (appropriate for women and men), tuo paneigiant Konstitucijos 38 str. įtvirtintą šeimos sampratą ir tėvų teisę rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 29 str.), būtina griežtai reikalauti Seimo, kad būtų surengtas visuotinis gyventojų referendumas Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu, nes tai priklauso prie svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų.

Siekiant numatyti, kokių konkrečių organizacinių veiksmų ir akcijų bus imtasi po gegužės 15-osios mitingo, ypač Partnerystės įstatymo svarstymo ir priėmimo Seime dieną, Maršo dalyviams rekomenduotume įspėti Seimą, jog bus vertinamas visų Seimo narių balsavimas tiek Partnerystės įstatymo priėmimo, tiek Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais. Antikonstitucinius teisės aktus palaikiusios politinės partijos ir joms atstovaujantys Seimo nariai, kurie balsuos už šiuos aktus, bus garsinami ir viešinami, visuomenė bus raginama ryžtingai atsiriboti nuo jų būsimuose savivaldos ir Seimo rinkimuose, skelbti jų, kaip  piliečių pamatinių konstitucinių teisių ir laisvių naikintojį, pavardes ir vardus. Ketinantys pritarti Partnerystės įstatymui Seimo nariai turėtų būti įspėti, kad Lietuvai atsikračius visuomenei mėginamo primesti genderizmo ideologijos diktato visi jį įtvirtinantys veiksmai, kuriais iš tikrųjų tęsiamas sovietinis komunistinis ,,naujo žmogaus kūrimo“ eksperimentas, bus kvalifikuojami kaip sąmoningas ir nusikalstamas prigimtinės šeimos, Tautos ir Valstybės naikinimas ir jų vykdytojams užtrauks ne tik moralinę ir politinę, bet galimai ir teisinę atsakomybę.

Dar kartą pabrėžiame, kad Nacionalinio susivienijimo tapatinimas su Maršo organizatoriais neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tačiau Nacionalinis susivienijimas visada buvo ir bus su savo Tauta, su visais Lietuvos žmonėmis, kurie siekia apginti savo konstitucines teises ir laisves – apginti savarankišką nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Nacionalinio susivienijimo valdyba

Share This