Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimo valdančiąjai koalicijai

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Vilniaus miesto svaivaldybei ir Vilniaus miesto merui

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė ir „Laisvės partijai“ atstovaujantis meras R. Šimašius pareiškė, kad „Šeimų sąjūdžio“ organizatorių planuotas trijų dienų mitingas prie valstybės institucijų birželio viduryje įvykti negalės. Tam leidimo Vilniaus miesto savivaldybė neišduos,  nes tai  esą planuojamas ne protesto mitingas, o politinis festivalis. Anot mero R.Šimašiaus, toks prašymas nėra konstitucinė piliečių teisė realizuoti savo politines pažiūras.

Šiuo antikonstituciniu pareiškimu  meras pirmiausia  viešai pažemino Lietuvos piliečius, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. skelbia, jog „ Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad realizuojant  piliečių konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę yra būtina esminė valstybės pagalba savo piliečiams ir priemonių visuma, užtikrinanti ne leidiminę, bet pareikštinę konstitucinės susirinkimų   laisvės   įgyvendinimo   tvarką.Taigi meras negali nei leisti, nei neleisti rengti taikius piliečių susirinkimus (mitingus), ir niekas tokio leidimo iš jo neprivalo prašyti.

Vilniaus m. savivaldybė, oficialiai atsisakydama suderinti „Šeimų sąjūdžio“ organizatorių prašymą, nurodė priežastį, esą dėl organizatorių numatomo dalyvių skaičiaus neįmanoma užtikrinti karantino reikalavimų.

Pažymėtina, kad  Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog savivaldybių administracija, priimdama sprendimą    atsisakyti    išduoti   susirinkimo   organizatoriui pažymėjimą  dėl  suderintos  susirinkimo vietos, laiko ir formos,   privalo   pateikti   aiškius   įrodymus,   kaip konkrečiai  susirinkimas  pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją  tvarką,  žmonių  sveikatą  ar  dorovę  arba  kitų asmenų teises ir laisves (2000 m. sausio 7 d. Konstitucinis Teismo nutarimas). Šiuo atveju savivaldybė nurodė tariamą priežastį (karantiną), neva dėl kurios neleidžiamas piliečių mitingas. Dėl to „Šeimų sąjūdžio“ organizatoriai kreipėsi į teismą ir pateikė savivaldybės administracijai patikslintą prašymą, sumažinę būsimo mitingo dalyvių skaičių.

Sostinės valdžia metė atvirą politinį iššūkį ne tik Šeimų sąjūdžio“ organizatoriams, bet ir visos Lietuvos piliečiams, nes birželio 5 d., t. y.  po šio savivaldybės administracijos sprendimo, „Laisvės partija“ su meru R. Šimašiumi priešakyje, sostinės centre Rotušės aikštėje surengė parodomąjį „Laisvės partijos“ suvažiavimą (renginys buvo atitvertas metalinėmis tvoromis, jo dalyviai buvo tikrinami metalo ieškikliais ir saugomi saugos tarnybos darbuotojų su tarnybiniu šunimi), kuriam dėl nepaaiškinamų priežasčių išankstiniai karantino reikalavimai nebuvo taikomi.

Nacionalinis susivienijimas nesiima spręsti dėl „Šeimų sąjūdžio“ organizatorių siekiamų tikslų. Esame pasiūlę dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir dėl Partnerystės įstatymo kelti reikalavimą valdžiai surengti visuotinį gyventojų referendumą, nes Seimo valdančiosios daugumos siūlymas suteikti  teisę tos pačios lyties asmenims kurti šeimas partnerystės būdu, o  partnerystei suteikti valstybinę teisinę registraciją, yra antikonstitucinis (prieštaraujantis Konstitucijos 38 straipsnio nuostatai). Tas pat pasakytina ir  dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Ši konvencija imperatyviai įpareigoja pripažinti vienos lyties asmenų teisę kurti šeimas (ar netgi tuoktis) ir, kaip neliečiamą vertybę, į Konstituciją įtraukti socialinės lyties konstruktą, t. y. atvirai įdiegti genderistinį žmogaus socialinės būties ir socialinių vaidmenų modelį, kuriuo vienareikšmiškai yra atsisakoma lyčių biologinės diferenciacijos principo, tuo paneigiant Konstitucijos 38 str. įtvirtintą šeimos sampratą ir tėvų teisę rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 29 str.). Esame įsitikinę, kad dėl naujos, prigimtinę šeimą paneigiančios pasaulėžiūros,  visuomenei šie klausimai yra esminiai ir svarbiausi.  Todėl Seimui turi būti keliamas reikalavimas dėl partnerystės instituto įteisinimo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo surengti visuotinį gyventojų referendumą. Konstitucijos 9 straipsnis imperatyviai nustato, jog svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.

Nepaisant to, pasinaudos/nepasinaudos šiomis Nacionalinio susivienijimo rekomendacijomis ir kokius reikalavimus valdžiai „Šeimų sąjūdžio“ organizatoriai formuluos siekdami savo tikslų, valdžia neturi nei teisinio nei moralinio pagrindo jiems trukdyti rengti taikius protesto mitingus, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad taikių piliečių susirinkimų laisvė  yra „<…> viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių  demokratinėje  visuomenėje <…>. Susirinkimų   laisvė      tai   piliečių  subjektinė  teisė dalyvauti  taikiame  susibūrime  ir  laisvai reikšti savo nuomonę bei  pažiūras,  užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje.“ (KT  2000 m. sausio 7 d. nutarimas).Ši nuostata yra įtvirtinta ir tarptautinėje teisėje. Europos Žmogaus Teisių Teismo  sprendime Sąjūdžio  „Gydytojai už gyvybę“ byloje yra išaiškinta,  kad teisė laisvai rengti taikius susirinkimus   apima   ne   tik   negatyvią   valstybės   pareigą netrukdyti  rengti  taikius  susirinkimus,  bet  ir jos pozityvią pareigą   suteikti   tokių   susirinkimų   dalyviams   atitinkamą apsaugą;   derindama   susirinkimo   vietą  atitinkama  valstybės institucija  turi  įsitikinti,  kad  ji  yra  tinkama susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. (Cour eur. D. H., arret  Plattform  „Ärzte  für das Leben“ du 21 juin 1988, série Ano  139).   Nacionalinis susivienijimas Vilniaus m. savivaldybės draudimą „Šeimų sąjūdžio“ organizatoriams birželio viduryje surengti mitingą vertina kaip eilinį išpuolį prieš šalies demokratiją.

Atkreipiame Seimo narių ir ypač valstybės vadovų dėmesį,  kad piliečių teisių ribojimai spręsti svarbiausius valstybes ir Tautos klausimus referendumu, kartu draudžiant jiems rengti taikius protesto susirinkimus ar mitingus, įgauna vis atviresnius buvusios sovietinės okupacinės valdžios valdymo ir nepriklausomos Lietuvos valstybės naikinimo bruožus. Ypač tai tapo ryšku pastaruoju metu Seime inicijuojant lietuvių kalbos valstybinio statuso panaikinimo – Tautinių mažumų įstatymo ir  Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo – projektus (E. Dobrovolska, I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Giraitytė ir V. Gapšys).

Primename, kad valstybių istorijoje vyksta nuolatinės permainos, todėl valstybei ir Tautai lemtingiausius sprendimus priimantys politikai neturėtų  gyventi vien šia diena, bet vertinti savo veiksmus ilgalaikėje perspektyvoje tam, kad jų veiksmų nesmerktų būsimosios kartos, o jie patys ar jų vaikai nebūtų niekinami dėl šiandien priimtų valstybei ir Tautai atvirai nuskalstamų sprendimų.

Nacionalinio susivienijimo  valdyba

Share This