Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei

Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui

Žiniasklaidai

Liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymų paketą dėl valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves, pažymėdamas, kad: Priimti įstatymai nepalieka valstybei būtinų instrumentų, kuriais būtų užtikrinta nacionaliniam saugumui svarbios viešosios transporto infrastruktūros kontrolė. Sieksiu, kad įstatymo lygmeniu būtų įrašytos nuostatos, suvaldančios rizikas ir užtikrinančios strateginius valstybės interesus laivyboje, oro erdvėje bei kelių ir vandens transporte.

Pastebėtina, kad dar šių metų pavasarį Susisiekimo ministerija, vadovaujama Laisvės partijos deleguoto ministro Mariaus Skuodžio, skelbė ketinanti pertvarkyti strateginės reikšmės įmones į akcines bendroves, siekdama įtikinti visuomenę, esą priimti įstatymai ir užtikrins, kad pertvarkomų įmonių akcijos bus 100 proc. valstybės valdomos, o privatizuojant bent dalį šių įmonių akcijų, bus privalomas papildomas Seimo sprendimas. Buvo teigiama, kad šios pertvarkos tikslas – efektyviau jas valdyti ir lengviau steigti pertvarkomų įmonių valdomas patronuojamąsias įmones.

Prezidentūros pareiškime nurodoma priešingai – Seime priimti įstatymai nepalieka būtinų instrumentų valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Skubotai priimtas įstatymas stulbina: jis atskleidžia valdančiosios koalicijos mėginimus klaidinant visuomenę, sukurti sąlygas privatiems investuotojams tapti valstybei svarbios strateginės reikšmės infrastruktūros bendrasavininkiais ir taip ne tik sudaro sąlygas tiesioginiams ir netiesioginiams valstybės nuostoliams atsirasti, bet ir sąmoningai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tokiais ketinimais neleidžia abejoti Vyriausybės kanceliarijos politikos įgyvendinimo grupės pažyma dėl minėtų įstatymo projektų (Aviacijos, Vidaus vandenų transporto, Transporto veiklos pagrindų,  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Saugios laivybos, Suskystintų gamtinių dujų terminalo, Administracinių nusižengimų kodekso ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos), kurioje nurodoma, jog įstatymų projektais siekiama atsisakyti nuostatų, kad tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Pažymą sudarė Vyriausybės kanceliarijos politikos įgyvendinimo grupės patarėjas Arvydas Nevas [[1]].

Neatsižvelgta į tai, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar 2020-05-28 antikorupcinio vertinimo išvadoje išsakė abejones dėl minėtų įstatymų nuostatų, kurios, pasak STT, gali būti suprantamos ir taikomos nevienareikšmiškai, o Valstybės saugumo departamentas (VSD), vertindamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektą VIIIP-2845, pažymėjo, jog priėmus siūlomą įstatymo projektą šio valstybei strategiškai svarbaus objekto – Klaipėdos jūrų uosto – veikla gali būti sutrikdyta ir būtent šį nepakankamą pasirengimą vykdyti tokio masto reformą vertiname kaip riziką šalies nacionalinio saugumo interesams. Be to, VSD vertinimu, nėra jokių išorinių faktorių, skatinančių šios valstybinės įmonės akcionavimą inicijuoti būtent šiuo metu. Pertvarkos procese atsiranda ir daugiau galimybių įvairioms manipuliacijoms, kurios galėtų kelti rizikas nacionaliniam saugumui [[2]].

Taip pat vertinant Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą NR. XI-2053 VSD yra nurodęs, kad jo nuomonė dėl šių įstatymų projektų yra nuosekli: ji pateikta Susisiekimo ministerijai (2018 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 18-6273) ir nuo to laiko nepasikeitė. VSD ir toliau lieka neaišku, kokiu būdu bus pertvarkomos konkrečios Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos valstybinės įmonės į privačius juridinius asmenis, kokia dalis pertvarkomų juridinių asmenų akcijų priklausys valstybei, kaip bus paskirstomas pertvarkomų juridiniu asmenų turtas, ar bus išlaikoma tokių asmenų valstybės kontrolė siekiant apsaugoti nacionalinius valstybės interesus ir pan. [[3]].

Nepaisant šių valstybės institucijų įspėjimų, Seimo Ekonomikos komitetas (K. Starkevičius (pirmininkas), G. Paluckas; A. Bagdonas, V. Fiodorovas, A. Kupčinskas, R. Miliūtė, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, J. Pinskus,  P. Saudargas, L. Savickas, M. Skritulskas), Komiteto biuras (vedėja R. Petkūnienė, patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka, padėjėja Z. Jodkonienė) bei Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, o Seimo valdančioji dauguma juos priėmė.

Svarbi aplinkybė, kad šiuo metu prieš Lietuvos valstybę yra pradėtas ir vykdomas nedraugiškų valstybių hibridinis karas. Taigi neatsakinga būtų manyti, kad karą vykdančios nedraugiškos šalys visai nesidomėtų Lietuvos strateginės reikšmės objektais. Nėra abejonių, kad privačių asmenų įtakos didinimas valdant Lietuvos valstybės transporto infrastruktūrą tėra vienas iš prioritetinių uždavinių ir sudėtinė vykdomo hibridinio karo dalis, nes Lietuvai nedraugiškų valstybių prieiga prie Klaipėdos jūrų uosto yra gyvybiškai svarbi tiek ekonomine prasme, tiek ir siekiant silpninti Lietuvos valstybę. Iš to darytina išvada: arba šalies Vyriausybė nesuvokia ir nesupranta siūlomų įstatymų projektų keliamo pavojaus valstybės nacionaliniam saugumui, arba Vyriausybės ir atskirų ministerijų bei Seimo komitetų atstovų veikla yra sąmoningai kreipiama didinti Lietuvos valstybės ekonominį ir politinį pažeidžiamumą, kitaip tariant, tam tikri asmenys, dirbantys Susisiekimo ministerijoje ir Vyriausybėje, šiais įstatymų projektais talkina Lietuvai priešiškoms valstybėms hibridiniame kare, nukreiptame prieš Lietuvos ekonominį ir politinį savarankiškumą.

Nacionalinio susivienijimo nuomone, aptariamas rezonansinis incidentas turėtų paskatinti principinę ir plačią visuomenės diskusiją politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir nacionalinio saugumo temomis, įvertinant privataus ir valstybinio kapitalo santykį bei jo poveikį šalies ūkiui. Turėtume iš naujo principingai įvertinti išskirtinį atvejį valstybių istorijoje, kai po ilgos sovietinės okupacijos, absoliučiu blogiu paskelbus valstybės dalyvavimą ūkio valdyme ir kaip vienintelį pakaitalą iškėlus neoliberalizmą su absoliučiu tariamu privataus kapitalo valdymo gėriu, buvo beatodairiškai ir galvotrūkčiais privatizuojamos to meto geruosius standartus atitinkančias gamybos technologijas turinčios įmonės, galėjusios konkuruoti Vakarų Europos rinkoje (daugelio tokių įmonių įrengimai buvo išparduoti kaip metalo laužas, apleisti pastatai palikti savaiminiam griuvimui, o buvę tų įmonių darbuotojai dažniausiai tapę emigrantais, virto pigia darbo jėga turtingesnėms šalims). Pažymėtina, kad valstybės ūkio naikinimo konsultantais dažnai buvo veltui patarimus ekonomikos pertvarkymui dalijantys įtakingi kraštutinės neoliberalios ideologijos apologetai. Tuo laikotarpiu nebuvo svarstoma apie įmonių privatizavimą laipsniškai, išsaugant jų gyvybingumą, įmonių valstybės kontrolę ir jos lemiamą įtaką pradiniu nepriklausomos valstybės stiprinimo laikotarpiu tam, kad vėliau šias įmones būtų galima siūlyti strateginiams investuotojams, įsipareigojantiems išsaugoti darbo vietas, investuoti į įmonių atnaujinimą, plėtrą ir kt. Atskirai aptartina tema yra skubus to meto žemės ūkio bendrovių naikinimas, nuskurdinęs Lietuvos kaimiškas vietoves, leidęs sutelkti žemės valdas nedidelės saujelės žemvaldžių rankose.

Tačiau pastarasis politinis incidentas dėl valstybinės reikšmės susisiekimo įmonių pertvarkos yra ženklas apie rengiamą paskutinį Lietuvos ūkio išvalstybinimo etapą, galutinai pakertant valstybės savarankiškumo ir nepriklausomybės šaknis. Juo siekiama, kad sprendimus dėl Lietuvos ekonomikos plėtros, jos galimybių stiprinimo ar silpninimo, Lietuvos visuomenės interesų gynimo aštrėjančioje valstybių kovoje dėl strateginio dominavimo per užvaldytus valstybės strateginės reikšmės objektus priimtų ne visuomenės išrinkti politikai, o privatūs asmenys, įskaitant svetimų valstybių atstovus.

Įvertindamas galimas pasekmes Lietuvos valstybei ir jos gyventojams dėl strateginės reikšmės Lietuvos valstybinių įmonių pertvarkos ir galimo jų privatizavimo, Nacionalinis susivienijimas pareiškia:

  • Lietuvos Respublikos Prezidento vetuotas įstatymų paketas dėl valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves yra sudėtinė prieš Lietuvos valstybę vykdomo nedraugiškų valstybių hibridinio karo dalis, kuriuo siekiama didinti privačių asmenų poveikį Lietuvos valstybės transporto infrastruktūros valdymui, siekiant silpninti Lietuvos valstybę;
  • asmenys, inicijavę minėtų įmonių pertvarką, sąmoningai ar nesąmoningai dalyvauja minėtame hibridiniame kare, o jų veikla šiame kare yra nukreipta prieš Lietuvos ekonominį ir politinį savarankiškumą.

Nacionalinis susivienijimas reikalauja, kad:

  1. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Prezidento veto, toliau nesvarstytų šių įstatymų projektų;
  • Lietuvos Respublikos Prezidentas inicijuotų viešą diskusiją dėl valstybinių įmonių valdymo reguliuojančių įstatymų pakeitimų. Į diskusiją turėtų būti pakviestos visos suinteresuotos politinės ir visuomeninės organizacijos bei specialistai. Diskusijoje turėtų būti aptarti kriterijai ir požymiai, kurie užtikrintų strateginių objektų saugumą. Užtikrinti, kad be viešų diskusijų dėl valstybinių įmonių pertvarkos, nesuformulavus visuomenei priimtinų strateginių nuostatų, nevyktų įstatymų, susijusių su valstybinių įmonių pertvarka, priėmimas;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė išviešintų asmenis, inicijavusius minėtus įstatymo projektus. Turi būti iškeltas šių asmenų atsakomybės klausimas. Jie privalo nurodyti, kokių motyvų skatinami įtraukė į įstatymus formuluotes, keliančias grėsmes šalies nacionaliniam saugumui, kad visuomenė galėtų spręsti dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo politikais bei politinėmis partijomis būsimuose šalies savivaldos ir Seimo rinkimuose;
  •  Valstybės Saugomo departamentas sustiprintų stebėseną asmenų, inicijuojančių panašaus pobūdžio įstatymų projektus, kuriais siekiama didinti grėsmes šalies nacionaliniam saugumui.

Pažymime, jog tuo atveju, jeigu bus ignoruojami šiame pareiškime išdėstyti reikalavimai, Nacionalinis susivienijimas pasilieka teisę, pasitelkdamas valstybės stiprinimui neabejingus specialistus ir organizacijas, inicijuoti pareiškime keliamų klausimų tyrimą ir kviesti piliečius į viešas protesto akcijas dėl atskirų politinių jėgų vykdomo valstybės pamatų griovimo.

Nacionalinio susivienijimo valdyba


[1]https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/881b39d66fcb11e8a76a9c274644efa9?jfwid=-g0zrzbvyd.

[2]https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ce9b2710a63a11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e525541f-d15f-44d8-96f7-031629213269.

[3]https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2851ad30cea111eb91e294a1358e77e9?jfwid=-1cefbqce3y.

Share This