2021 m. gruodžio 21 dieną Lietuvos Respublikos Seime buvo planuojama teikti  balsavimui dėl asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus, vienas kurių Gabrieliaus Landsbergio – XIIIP-535(2). Jo pagrindinė nuostata – leisti asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis yra kitos nei lietuvių tautybės, jei turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba.

Antrasis projektas  Nr. XIIIP-471,  kurio teikėjas yra Audronius Ažubalis. Jo pagrindinė nuostata yra asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį kitomis kalbomis.

 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė atmesti  projektą Nr. XIIIP-471, kuris sudaro sąlygas nelietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba, o tai reiškia, kad nebūtų siaurinama valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritis. Asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje praktika yra jau pasiteisinusi ir 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo Tesės ir teisėtvarkos komiteto prašymu 2021 m. spalio 28 d. posėdyje vertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto XIIIP-535  papildomas išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę  Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba.  VLKK nepritarė Vyriausybės siūlomoms papildomoms išimtims, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 gruodžio 17 d. posėdyje atmetė VLKK  išvadas, t. y. atmetė specialias profesines žinias turinčių asmenų ir jiems atstovaujančios institucijos VLKK išvadas,

Siūlydamas Seimo nariams pritarti projektui XIIIP-535(2) nepaisant VLKK  išvadų, šis komitetas iš esmės pakurstė Lietuvos visuomenės susipriešinimą. Negana to, kad projekto XIIIP – 535(2) nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, jis kartu diskriminuoja Lietuvos piliečius tautybės pagrindu, t. y. pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises. Tokiu būdu vieni piliečiai galės savo vardus ir pavardes rašyti originalia kalba naudodami lotynišką raidyną, o kitų tautinių grupių piliečiai šios teisės neturės, nes jų pavardės ir vardai rašomi ne lotyniško pagrindo rašmenimis, todėl jie pagrįstai galės reikalauti analogiškų teisių ir sau. Tai neabejotinai sukurs įtampą ir nacionalinę nesantaiką visuomenėje, ko, tikėtina, ir siekia pastarojo projekto autoriai. 

Nacionalinis susivienijimas pareiškia, kad projekto ( XIIIP-535(2) autoriai, kurio teikėjas yra Gabrielius Landsbergis,  siekia negeranoriškų tikslų Lietuvai. Jei bus leista asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, pagal Lietuvos piliečiui išduotą kitos valstybės  dokumentą, kuriame jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba, tai reikš  buvusių okupacinių valdžių išduotų dokumentų pripažinimą, tuo pačiu  patvirtinant ir okupacinių režimų teisėtumą, o tai yra neabejotinai mūsų šalies nacionalinio saugumo klausimas. Lietuvoje įtvirtinus dvigubos ar trigubos pilietybės institutą, kurios kasmet siekia kai kurios parlamentinės partijos, esant  teisei asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, pagal Lietuvos piliečiui išduotą bet kurios kitos valstybės  dokumentą, dešimtys ar net šimtai tūkstančių Lietuvoje gyvenančių mūsų piliečių įgys teisę į kitos valstybės pilietybę. Ką tai reiškia, gerai iliustruoja Rusijos pilietybė suteikimas rusakalbiams gyventojams Gruzijoje, Moldovoje ar Ukrainoje. Projekto autoriai negali turėti iliuzijų, kad rusakalbiai Lietuvos piliečiai susitaikstys su jiems siūloma diskriminacija. Tokiu būdu Seimo teisės ir teisėtvarkos siūlomas projektas bet kokiu požiūriu turi būti vertinamas kaip nacionalinių interesų išdavystė ir nacionalinės nesantaikos kurstymas.

Kadangi 2022 m. sausio 11 d. Seime bus vėl svarstomi minėti įstatymų projektai, Nacionalinis susivienijimas ragina Seimo narius pritarti projektui  XIIIP-471, kai labiausiai atitinkančiam Tautos ir Lietuvoje  gyvenančių  tautų interesus ir vengti  susieti save su Lietuvos valstybės nacionalinių interesų išdavyste.

Share This