Nacionalinio susivienijimo suvažiavimo rezoliucija dėl ugdymo valstybine kalba Lietuvoje užtikrinimo

2024 vasario 14d.

Lietuvoje iki šiol egzistuoja paralelinės ugdymo sistemos – greta mokymo proceso valstybine kalba, vyksta ugdymas ir kitomis kalbomis. Tokių ugdymo sistemų egzistavimas visada buvo didelė Lietuvos valstybės problema ir visuomenės integracijos kliūtis, tačiau yra ypač pavojingas vykstančių karų, įskaitant informacinį, sąlygomis.

Nacionalinis susivienijimas:

atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti kitataučių integraciją į Lietuvos visuomenę;

įvertindamas, jog Lietuvai vykdant masinės imigracijos iš posovietinių šalių politiką, kitakalbių mokyklų ir neužtikrinamos integracijos problemos mastai jose tik didės;

konstatuodamas, kad kitakalbės mokyklos ne kartą tapo antivalstybinės propagandos ir Lietuvai priešiškų nuostatų kurstymo židiniu;

pabrėždamas, kad kitakalbių mokyklų tinklai neegzistuoja jokiose išsivysčiusiose euroatlantinės erdvės brandžios demokratijos šalyse;

akcentuodamas, kad tarptautinėje teisėje nėra pripažįstama jokia teisė į valstybės išlaikomą ugdymą nevalstybine kalba;

primindamas, kad absoliuti dauguma Lietuvos kitakalbių yra XIX–XX amžiaus okupacijų laikotarpiu Lietuvoje apsigyvenusių kolonistų palikuonys, tapę visaverčiais ir pilnateisiais Lietuvos piliečiais, sykiu negali pretenduoti į jokias su „autochtono“ statusu siejamas privilegijas;

matydamas būtinybę dėl geopolitinio ir masinės rusakalbių imigracijos į Lietuvą konteksto kitakalbių mokyklų tinklo egzistavimo problemą spręsti pradedant nuo rusakalbių mokyklų;

Pareiškia:

Lietuvoje veikiančios kitakalbės – ne valstybine lietuvių kalba ugdymo procesą vykdančios – mokyklos turi būti pertvarkytos į mokyklas su mokomąja lietuvių kalba. Tai turi būti įgyvendinta Latvijos ir Estijos pavyzdžiu per trumpiausią protingą pereinamąjį laikotarpį. Vykdant šią reformą mokyklos turi būti ne uždaromos, o keičiami jų įstatai, mokomoji kalba, su reforma nesutinkantys, ar valstybine kalba mokyti negalintys mokytojai. Klasės pradedamos sudaryti mišriu principu priimant visų tautybių moksleivius. Kitakalbiams Lietuvos piliečiams turi būti sudarytos galimybės mokytis savo gimtosios kalbos kaip atskiro mokomojo dalyko, tačiau visas ugdymo procesas privalo būti vykdomas valstybine kalba.