2024 kovo 2d.
2023-11-22 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2023, visuomenėje geriau žinomą kaip „Politinės korupcijos byla“. Šioje byloje realiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, buvęs Darbo partijos vienas iš vadovų Vytautas Gapšys, o taip pat verslininkas ir koncerno MG Baltic vienos iš įmonių vadovas Raimondas Kurlianskis. Dar du buvę Liberalų sąjūdžio politikai, šioje politinėje partijoje taip pat ėję vadovaujamas pareigas (partijos pirmininko pavaduotojo ir kolegialių partijos valdymo organų narių pareigas), buvo nuteisti baudomis.
Šioje Politinės korupcijos byloje buvo nuteistos ir dvi šiuo metu esančios parlamentinėmis partijos – Liberalų sąjūdis bei Darbo partija, kurios gavo šimtatūkstantines baudas. Liberalų sąjūdis buvo nuteistas už keturis tyčinius sunkius nusikaltimus, Darbo partija – už du tyčinius sunkius nusikaltimus.
Tačiau ypač svarbu pažymėti, jog visuomenei iki šiol nėra atskleista, kad nuosprendyje minimos ne tik paminėtos nuteistos partijos, bet ir visa eilė kitų politinių partijų, kurių vienos yra minimos tiesiogiai, o kitos politinės partijos su nuosprendyje aprašytomis nusikalstamomis veikomis yra susijusios per tuo metu veikusius politikus ar valstybės tarnautojus. Iš esmės, nuosprendžiu nuteistas koncernas MG Baltic siekė korumpuoti ar net korumpavo visą politinį spektrą, tačiau kitoms politinėms partijos įtarimai pareikšti nebuvo, todėl ir nuteistos jos nebuvo. Tačiau rinkėjai turi teisę žinoti, kur buvo įsivėlusios įvairios, o ne tik realiai nuteistos partijos, kaip ir įvertinti šias aplinkybes balsuodami.
Š.m. vasario 19d. Nacionalinis susivienijimas paskelbė informaciją apie TS-LKD partijos sąsajas su „MG Baltic“, žemiau skelbiama analogiško pobūdžio informacija apie politinę partiją „Liberalų sąjūdis“.
Nuosprendžiu nustatyti padarytų nusikalstamų veikų epizodai (susiję su Liberalų sąjūdžiu):
Minėtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nustatė tokius padarytų nusikalstamų veikų epizodus, už kurių padarymą skyrė bausmes:
- Dėl koncernui MG Baltic pageidaujamos Vartojimo kredito įstatymo redakcijos priėmimo bandymo. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas, siekdamas užkardyti greitųjų kreditų bendrovių lupikavimą žmonių atžvilgiu, kartu su Finansų ministerija parengė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, kuriais buvo siekta apriboti bei apsunkinti greitųjų kreditų žmonėms išdavinėjimą. Tuo buvo labai nepatenkintas koncernas MG Baltic, kadangi tuo metu greitųjų kreditų bendrovės buvo vienos didžiausių reklamos užsakovų koncerno žiniasklaidos bendrovėms, todėl koncernas per jam talkinusius politikus – Liberalų sąjūdžio Seimo narius Šarūną Gustainį bei Eligijų Masiulį siekė šią iniciatyvą stabdyti bei palikti kuo mažiau varžomą greitųjų kreditų bendrovių veiklą;
- Dėl kelio „Vilnius – Utena“ rekonstrukcijos, kuri turėjo būti rengiama viešojo – privataus sektoriaus partnerystės būdu bei kur valstybės indėlis turėjo sudaryti 169 mln. EUR. Koncerno MG Baltic interesas buvo dvejopas: kad nebūtų sumažintas valstybės indėlis bei kad koncerno įmonė šiame projekte dalyvautų;
- Kad tuometinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis paveiktų tuometinį Vilniaus merą Remigijų Šimašių tokiu būdu, jog jis, vykdydamas įgaliojimus, iš Vilniaus m. savivaldybės posėdžio išbrauktų klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos parinkimo. Koncerno interesas buvo toks, kad šis paminklas būtų statomas būtent K. Sirvydo skvere, kadangi tokiu būdu koncernas siekė užkirsti kelią koncerno konkurentui – įmonei Eika šiame skvere vystyti nekilnojamojo turto projektą;
Nuosprendžiu nuteistų partijų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:
Kaip minėta, nuosprendžiu buvo nuteistos dvi parlamentinės partijos – Liberalų sąjūdis bei Darbo partija. Manytina, kad tikrai neverta aptarinėti visų šių partijų padarytų nusikalstamų veikų epizodų, kadangi tokiu būdu gautųsi atskira knyga. Šiame tekste bus pateikti tik patys charakteringiausi epizodai, kad rinkėjai geriau suprastų, kokio masto korupcija vešėjo Liberalų sąjūdžio partijoje (informacija apie kitas partijas bus paskelbta atskirais tekstais):
- Liberalų sąjūdis:
| Nuosprendžio pastraipos Nr. | Užfiksuotos faktinės aplinkybės: |
| 164. | Bylos duomenys leidžia teigti ir tai, kad tokie Š. G. (Šarūno Gustainio) bei R. K. (Raimondo Kurlianskio) santykiai partijos vadovybės buvo palaikomi bei skatinami. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik ta aplinkybė, kad ir patys E. M. (Eligijus Masiulis) su G. S. (Gintaru Steponavičiumi) palaikė analogiškus ryšius su R. K. , aptarė su pastaruoju tiek pačios partijos, tiek pavienių partijos narių (tarp jų ir Š. G.) finansinės paramos galimybes (2016 m. gegužės 4 d. susitikime R. K. informavo E. M., kad „Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas“). Komentaras: Raimondas Kurlianskis, duodamas kyšį Eligijui Masiuliui, jį informavo, kad Šarūnas Gustainis asmeniškai pasiprašė kyšio, ir kad Šarūnui Gustainiui suteiktas kyšis neįeina į Liberalų sąjūdžiui teikiamą kyšio sumą, o Gustainiui suteikta kyšio suma yra „pliusas“, t.y. virš sutartos kyšio sumos Liberalų sąjūdžiui |
| 221. | R. K. iš karto pateikia E. M. prašymą „<…> bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme…“ rodo, kad tarp R. K. ir E. M. jau iki tol buvo susiformavę tokie tarpusavio santykiai, kurie leido verslininkui R. K. visiškai nesivaržant prašyti Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno bei vienos iš populiariausių politinių partijų – Liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. balsuoti už R. K. pageidaujamą politinį sprendimą – Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius – Utena“. Be to, po šio prašymo R. K. išsakyti teiginiai, kad „projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją <…> du tūkstančiai šešioliktais“ leidžia pagrįstai spręsti ir apie tai, kad Seime priėmus minėtą nutarimą bei vėliau galimai R. K. atstovaujamam verslui įgyvendinant projektą „Kelias Vilnius – Utena“, R. K. ir E. M., kurio vadovaujama politinė partija galimai vadovaus Susisiekimo ministerijai, bendradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas. Kaip matyti iš E.M. reakcijos, tokie R. K. teiginiai jo (E. M.) nenustebino, priešingai, į R. K. pasakymą dėl ministerijos „paėmimo“ atsakė „nenurimsim, kaip sakant“. Komentaras: šioje vietoje yra užfiksuotas pats pirmasis kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotas R. Kurlianskio bei Liberalų sąjūdžio vadovo E. Masiulio susitikimas, tačiau teismas akcentuoja, kad iš jų bendravimo būdo matyti, kad tai buvo tikrai ne pirmasis įvykęs jų susitikimas, nes tiek Kurlianskis, tiek Masiulis vienas kito visiškai nesivaržo bei leidžia sau išsakyti korupcinio pobūdžio pageidavimus bei planus. Priešingai – koncernas MG Baltic bei jo atstovas R. Kurlianskis išsakė viltis, kad po 2016 Seimo rinkimų Liberalų sąjūdis gaus Susisiekimo ministeriją bei turės galimybes kuruoti korupcinį kelio Vilnius – Utena projektą, iš kurio didelę turtinę naudą ketino gauti koncernas. |
| 258. | E. M. dėstomos aplinkybės (tai, kad K. Skverą norima užstatyti; kad 2015 m. gruodžio 2 d. savivaldybės taryba spręs dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos ir pan.), tačiau siekdamas įtikinti E. M. jis taip pat papildydavo R. R. (nurodydamas pavyzdį, kaip buvęs verslo partneris sugebėjo Vilniaus senamiestyje vykdyti statybas; teigdamas, kad R. Š. „potekstės nežino“), įvardijo E. M. bei Liberalų sąjūdžio naudą pastačius paminklą („būsi premjeras, perkirpsi juostelę /…/“, „čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus…“), be to, būtent R. K. paskatintas („atiduok“ (t. 11, b. l. 20)) pokalbio pabaigoje R. R. E. M. perdavė specialiai atsineštus su J. Basanavičiaus paminklo pastatymu susijusius dokumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent R. K. pirmasis po R. R. pasakytų žodžių „tai Š. blaškosi“ E. M. pasakė frazę „tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R. “, leidusią E. M. neabejotinai suprasti, kad UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai iš jo kažko tikisi. Ir iš karto po šių R. K. žodžių R. R. patikslina R. K. prašymą konkretizuodamas „išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės… Geriausia būtų išimt iš darbotvarkės /…/“. Tai, kad tokio paties rezultato –klausimo išėmimo iš posėdžio darbotvarkės savo prašymu „paprotint R.“ tikėjosi ir R. K. patvirtina ir vėlesnis pokalbio turinys. Komentaras: šioje vietoje koncerno vadovai, sužinoję apie jų konkurentų planus užstatyti K. Sirvydo skverą Vilniuje, darė poveikį tuometiniam Liberalų sąjūdžio pirmininkui, kad šis paveiktų jo partijai tuo metu priklausantį Vilniaus merą Remigijų Šimašių tokiu būdu, jog pastarasis prisidėtų prie J. Basanavičiaus paminklo vietos būtent K. Sirvydo skvere, kad tokiu būdu būtų užkirstas kelias koncerno konkurentams šioje vietoje vystyti NT projektus. |
| 280. | Byloje nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rudens pradžios iki 2016 m. pavasario pabaigos E. M. ir R. K. buvo susitikę 8 kartus: 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 4 d. bei 2016 m. gegužės 10 d. Iš byloje esančių R. K. bei E. M. susitikimų metu užfiksuotų pokalbių stenogramų matyti, kad šių susitikimų metu išteisintieji aptardavo įvairias tuometes Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas, be kita ko, daug dėmesio skyrė ir 2016 m. vyksiantiems Seimo rinkimams. Iš bylos duomenų matyti, kad beveik visus šiuos susitikimus iniciuodavo R. K. (2015 m. gruodžio 1 d. susitikimą iniciavo R. R.). Į visus kvietimus susitikti E. M. atsakydavo vien tik teigiamai ir, kaip matyti iš susirašinėjimo SMS žinutėmis, tokių susitikimų tikslingumo iš anksto R. K. niekada neklausdavo. Analizuojant kiekvieną iš R. K. ir E. M. susitikimų matyti, kad jau pirmojo byloje užfiksuoto susitikimo metu – 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. susitikimo pabaigoje po pokalbio dalies apie politines aktualijas, kvietimo susitikti kalėdinės vakarienės aptariant „finansinės paramos galimybes“ nesivaržydamas E. M. pateikė vienas paskui kitą sekusius prašymus –palaikyti Seime svarstant Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius -Utena“ projekto bei R. S. ir A. S. užregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą (t. 10, b. l. 62 – 65). Kitame 2015 m. spalio 21 d. susitikime R. K. ir E. M. ne tik kalbėjosi apie Lietuvos liberalų sąjūdžio pasirengimą būsimiems Seimo rinkimams, bet R. K. vėl kreipėsi į E. M. prašydamas palaikyti Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos nario Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos bei siūlė „nuimt iš salės balsavimo metu“ K. G. Be to, iš karto po šio prašymo R. K. E. M. priminė, kad pasiūlymas dėl kalėdinės vakarienės „galioja“ (t. 10, b. l. 98 – 99). 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo metu R. K. nurodęs E. M. , kad Š. G. dar kartą įregistravo pasiūlymą dėl minėtos Vartojimo kredito įstatymo pataisos vėlgi paprašė E. M. šią pataisą palaikyti ir „žodį pasakyt“ K. G. (t. 10, b. l. 185 –186). 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimo metu R. K. kartu su R. R. E. M. paprašė „paprotint R.“ ir „išimti“ šį paminklo pastatymo vietos svarstymo klausimą iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbotvarkės (t. 11, b. l. 17). Be to, šio susitikimo metu prieš pateikdamas prašymą „paprotint R.“, R. K. vėl priminė E. M., kad „kvietimas Kalėdinei vakarienei galioja…“ (t. 11, b.l. 15 –21). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visus šiuos R. K. susitikimų metu pateiktus prašymus E. M. pažadėjo įvykdyti, o kai kuriuos iš jo (R. K.) pageidaujamų veiksmų vėliau ir atliko. Komentaras: šioje nuosprendžio vietoje teismas konstatavo, jog per pakankamai trumpą laiko tarpą koncerno atstovai su tuometinių Liberalų sąjūdžio pirmininku susitiko net 8 kartus, visus kartus susitikimai buvo inicijuojami koncerno iniciatyva, tačiau E. Masiulis visuomet klusniai sutikdavo susitikti, šių susitikimų metu koncerno atstovai nesivaržydami teikdavo E. Masiuliui įvairius korupcinio pobūdžio pageidavimus. |
| 281. | Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu R. K. ir E. M. susitarė dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje R. K. užsimintos „finansinės paramos galimybės“ „galvojant apie šešioliktus“. Šis klausimas buvo aptariamas ir 2016 m. gegužės 4 d. išteisintųjų susitikimo metu. R. K. ir E. M. – kiekvieno iš jų siekiamų tikslų ir interesų pobūdį, jų suderinamumą atskleidžia ir 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinys. Iš specialisto išvados Nr. 11 -1425(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad aptarę „naujo stumbrinio butelio“ perdavimo E. M. aplinkybes, po pokalbio dalies apie Liberalų sąjūdžio planus pradėti rinkimų kampanijos komunikaciją R. K. E. M. nurodė: „Mhm, mhm. Ai, ir dar žiniai, ė-ė-ė… G. asmeniškai pasiprašė… /ga/… ė -ė-ė… Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas.“ E. M.: „Supratau.“ R. K.: „Negalvok…“ E. M.: „Nu, tai čia jūs…“ R. K.: „…dabar.“ E. M.: „Jūs čia… nu… nuk… nuleis kraujo daug /…/.“ (Juokiasi). R. K.: „Ne, nu, ta prasme, kaip. Šiaip ar taip, nu, mes dešim metų kartu.“ E. M.: „Nu. Tai vat man… Aš tai labai vertinu…“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „… tą visa irgi…“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „… pasitikėjimą. Ir tą tokį, žinai, nu, konstruktyvumą.“ Komentaras: čia nuosprendyje konstatuojama, kad R. Kurlianskis ir E. Masiulis tariasi dėl neteisėtos paramos Liberalų sąjūdžiui suteikimo, galvojant apie 2016 metais vyksiančius Seimo rinkimus. Taip pat pokalbio metu nurodoma, kad atskirai neteisėtos paramos pasiprašė ir kiti buvę Liberalų sąjūdžio vadovai – Š. Gustainis ir G. Steponavičius, todėl koncernas Liberalų sąjūdžiui duos didesnę neteisėtą paramą (kyšį), nei tartasi anksčiau. Ir taip pat labai svarbu, kad abu pokalbio dalyviai, t.y. tiek R. Kurlianskis, tiek E. Masiulis nurodė, jog jų bendradarbiavimas trunka jau dešimt metų, abu tuo pasidžiaugė ir aukštai savo bendradarbiavimą vertina. |
| 305. | Iš specialisto išvados Nr. 11-1586(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikime R. K. ir E. M. aptarus A. G. veiksmus Liberalų sąjūdyje, E. M. nurodė: „Ne, bet iš esmės, reikia… /…/… mes ką ir dabar galvojam daryt, žinai. Mes vis tik dabar biškį tokį telkiam… telkiam, žinai, tokį… žiniasklaidinį biudžetą.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Nu, pirmiausia pasiskaičiavom.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Vilniaus įmones visas, aišku, kurios turi kažkokius tai santykius.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Antras dalykas… kažkaip tai sakykime, vis tiek, reiškia, tų lėšų… bus bandoma sutelkti iš, iš, iš, iš privačių rėmėjų.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Nu ir… nes… nu ir tada vat eisim, žinai, šnekėtis… Ir su jumis…“. R. K.: „Mhm“. E.M.: „…ir su kitais… portalais… per… nu…“ R. K.: „Mhm, mhm“. E. M.: „Nes dabar akivaizdžiai matosi jau, žinai, kad /nu/…“. R. K.: „Mhm“. E. M.: „Socdemai kažką įmetę,“. R. K.: „Mhm“. E. M.: „… kažką konservai įmetę jau.“ (…).Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie E. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoto pokalbio turiniui. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad E. M. nurodytas politinių partijų finansavimo šaltinis – fizinių asmenų parama –galima tik politinės kampanijos laikotarpiu (…) Šiuo atveju, 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo tik 2016 m. balandžio 9 d., t.y. vėliau nei po 6 mėnesių nuo analizuojamo pokalbio (…) Taigi iki 2016 m. balandžio 9 d. politinė partija Liberalų sąjūdis neturėjo jokio teisėto pagrindo rinkti fizinių asmenų aukas. Kita vertus, iš pokalbio turinio akivaizdžiai matyti, kad E. M. ir R. K. kalbėdami apie Liberalų sąjūdžio „telkiamą žiniasklaidinį biudžetą“ ir neturėjo omenyje oficialių rinkimų kampanijos laikotarpiu teisėtais būdais surinktų lėšų, skirtų, be kita ko, ir politinei reklamai žiniasklaidos priemonėse finansuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. ir E.M. pokalbis, vartojami pasakymai patvirtina, kad buvo kalbama būtent apie siekį „sutelkti ikirinkiminį“ biudžetą tam, kad reaguojant į politinių oponentų veiksmus dar iki oficialios rinkiminės kampanijos pradžios žiniasklaidoje būtų galima kuo palankiau viešinti savo propaguojamas politines idėjas. Tuo tarpu iš paties E. M. frazių „…kur jau bus rinkiminis, bus ė-ė-ė… iš…“; „…biudžeto lėšų, asignavimų…“; „…tai tą laiką daugiau, žinai, arčiau, rinkimų“, matyti, kad partijos lėšas bei valstybės skirtus asignavimus politinė partija Liberalų sąjūdis ketina naudoti išimtinai prieš pat 2016 m. rudenį vyksiančius rinkimus. Be to, iš šioje pokalbio dalyje E. M. vartojamų pasakymų galima spręsti ir tai, kad „privatūs rėmėjai“, iš kurių Liberalų sąjūdis bandys sutelkti „ikirinkiminį“ „žiniasklaidinį biudžetą“ yra ne tik fiziniai asmenys. Kaip matyti iš pokalbio turinio, detalizuodamas kaip Liberalų sąjūdis siekia sutelkti šį „žiniasklaidinį biudžetą“ E. M. įvardino, kad „pirmiausia, pasiskaičiavom“ „Vilniaus įmones visas, aišku, kurios turi kažkokius tai santykius“, „antras dalykas… kažkaip tai sakykime, vis tiek, reiškia, tų lėšų… bus bandoma sutelkti iš, iš, iš, iš privačių rėmėjų“, „nu ir… nes… nu ir tada vat eisim, žinai, šnekėtis… Ir su jumis…“ „ir su kitais… portalais…“. Taigi, apibendrinant šią 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio dalį galima pagrįstai spręsti, kad E.M. savo pašnekovui R. K. gana aiškiai nurodė, jog Liberalų sąjūdis savo pasiruošimą 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai ketina finansuoti ir iš įstatymų draudžiamų finansinių lėšų. Komentaras: šioje nuosprendžio dalyje yra užfiksuotos vienos svarbiausių bylos aplinkybių. Visų pirma, iš byloje kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuoto R. Kurlianskio bei E. Masiulio pokalbio matyti, ką konstatavo ir teismas, jog neteisėtą paramą (kyšius) Liberalų sąjūdis ketino rinkti ne tik iš koncerno MG Baltic, bet ir kitų „Vilniaus įmonių“. Ypač pabrėžtina, kad, kratos pas tuometinį Liberalų sąjūdžio pirmininką E. Masiulį metu buvo rastas ne tik 106 tūkstančių eurų kyšis Stumbro degtinės dėžutėje, bet ir dar daugiau kaip 200 tūkstančių eurų grynais pinigais, kurių kilmės E. Masiulis įtikinamai paaiškinti nesugebėjo. Pagrįstai manytina, kad tai buvo būtent kyšiai iš paminėtame pokalbyje užfiksuotų kitų „Vilniaus įmonių“, kurių pavadinimų bylos metu, deja, nustatyti nepavyko. Visų antra, šioje nuosprendžio dalyje yra nurodoma ir teismo konstatuojama, kad minėti kyšiai turėjo būti naudojami „žiniasklaidos biudžetui“, t.y. mokėjimams įvairioms žiniasklaidos priemonėms, kad žiniasklaidos priemonės pateiktų palankų Liberalų sąjūdžio partijos nušvietimą visuomenei. Visų trečia, iš šių nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, jog tuos pačius neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus darė ne tik Liberalų sąjūdis, bet ir kitos partijos (kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuoto pokalbio metu nurodoma Socialdemokratų partija bei konservatoriai). |
| 921. | Skiriant bausmę juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis padarė keturis tyčinius sunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys, 226 straipsnio 4 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis). Visi nusikaltimai baigti, padaryti savanaudiškais motyvais. Pagal bylos duomenis darydamas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis savo politinę veiklą siekė finansuoti ir iš įstatymais tiesiogiai uždraustų finansinių šaltinių. (…) Tačiau, kaip matyti iš byloje konstatuotų faktinių aplinkybių, politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis per savo vadovus, pamindama aukštos moralės, sąžiningumo bei viešumo standartus, mainais už finansinę naudą susiklosčiusiose situacijose atstovavo ne savo rinkėjų, bet konkretaus privataus verslo –UAB koncerno „MG Baltic“ – interesams. Taigi, paaiškėjus korupcijos faktui, pirmiausia buvo pakirstas šios balsavimo teisę turinčios visuomenės dalies pasitikėjimas ne tik konkrečiais šios politinės partijos lyderiais, bet ir pačia politine partija, jos deklaruojamomis vertybėmis. Komentaras: cituojama taip pat itin svarbi nuosprendžio dalis, kurioje bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jokių lengvinančių aplinkybių nuteistojo Liberalų sąjūdžio partijos atžvilgiu nenustatyta. Ypač primintina, kad ši partija iš karto po kratos pas tuometinį partijos pirmininką Eligijų Masiulį atlikimo nurodė, kad ji visiškai bendradarbiaus su teisėsauga, dės visas pastangas, kad tiek teisėsauga, tiek ir visuomenė gautu visus atsakymus į rūpimus klausimus, kt. O dabar išaiškėjo, kad tai buvo niekas kitas, kaip tik partijos akių dūmimas bei rinkėjų mulkinimas. Liberalų sąjūdis ne tik kad neketino jokių atsakymų niekam pateikinėti, bet ir per vieną dieną nušalino buvusį laikinąjį pirmininką Antaną Guogą, kuris ketino padaryti partijos finansų auditą. O visos bylos metu Liberalų sąjūdis laikėsi tokios pozicijos, kad „mes čia ne prie ko“. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad bylos eigoje prokuroras būtent teisiamajam G. Steponavičiui bandė inkriminuoti lengvinančią aplinkybę, kad jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė vieną bylai reikšmingą aplinkybę, kuri, prokuroro vertinimu, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Tiesa, teismas šios aplinkybes nelaikė lengvinančia. Tačiau Liberalų sąjūdžio atžvilgiu nei prokuroras, nei teismas iš viso jokių lengvinančių aplinkybių nenustatė, vadinasi, Liberalų sąjūdis vadovavosi akla gynyba ir viską neigė. |
Naujausi komentarai