Auksė. Šiandien man atrodė, kad visas Kaunas plūdo į mugę. Žmonių srautai ritosi tarsi bangos. Vos spėjome suktis ir pasiūlyti laikraštį. Stovėję ne srauto zonoje galėjome apsikeisti vienu kitu žodžiu su norinčiais padėkoti, pasiteirauti ar trumpai šnektelti.
Džiugu buvo išgirsti žmonių, labai vertinančių mūsų Pirmininką, nuomones, žinančius apie partijos atstovą Vytautą ir jo veiklą Seime. Jie tiesiog „gyrėsi“, kad visuomet už mus balsuoja.
Duodama laikraštį vis sakydavau, kad „teisiama mokytoja dėl lietuvių kalbos“, kad ANGLŲ KALBOS mokytoja teisiama už lietuvių kalbą. Suinteresuotumas laikraščiu žymiai padidėjo. Tai, matyt nuskambėjo, kaip keistas nesuvoktas derinys, žadinantis smalsumą.
Dar vienas labai palietęs širdį mugėje veiksmas. Aušrai ir man žvejojant plaukiančiame žmonių sraute Lietuvos įvykiams neabejingų žmonių, dukart (skirtingu metu) nuvirto NS palapinė. Mums atsisukus ir pamačius kas nutiko, neaišku iš kur, iš ateinančių ar grįžtančių iš mugės žmonių, vyrų ir moterų rankos jau kėlė ir statė palapinę už keturių kampų. Be jokio prašymo!!! Jie tarsi kokie angelai buvo iš anksto pasirengę žaibiškai pagalbai. Jų veiduose, šypsenose žaidė MEILĖ. Tokį žmogų Kūrėjas tikriausiai ir buvo numatęs žemėje…
Grįžome su šiek tiek paskaudusiomis kojomis, saulės bei vėjelio nugairintais veidais ir prajuokinusių ar netikėtų situacijų prisiminimais (juk neverta prisiminti abejingų veidų, kurių didmiesčiuose apstu).
Kaziukas be mūsų, kaip pavasaris be žiedų.
Almantas. Šauniai padirbėjome. Viso išdalinome 2500 laikraščių. NS vardas neblogai žinomas. Daugiausia laikraščių ėmė šviesesnio veido įvairaus amžiaus kauniečiai. Tačiau buvo ir daug abejingų, savimi patenkintų ir niekuo nesidominčių žmonių. Kai kas stebėjosi kodėl daliname politinę spaudą ir klausė ar jau vėl rinkimai. 🙂 Buvo nemažai reiškiančių mums palaikymą – minėjo abu Vytautus. Kai kas paėmė didesnį laikraščių kiekį padalinimui savo aplinkoje.
Buvo tik vienas incidentas, kai vienas ponas iš pradžių mus visaip išvadino, bet kai pasiūliau parašyti tai ką pasakė, kad galėtume pasiaiškinti teisme, šiek tiek panaršęs telefoną, atėjo atsiprašyti ir paėmė laikraštį. Manau jis atsimins NS visam laikui.
Tokia patirtis parodo koks yra svarbus gyvas susitikimas su žmonėmis.
Gintaras. Puikiai veikė Auksės sugalvotas „raktas“ į kauniečių širdis – „Lietuvoje teisiama mokytoja už lietuvių kalbą“. Daugelis, išgirdę šiuos žodžius, tiesdavo ranką laikraščiui.
Naujausi komentarai