Nacionalinio susivienijimo rinkiminė programa 2024 metų Seimo rinkimams

UŽ LIETUVĄ LIETUVIŠKĄ AMŽIAMS!

NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO SEIMO RINKIMŲ PROGRAMA

Dalyvaudami Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose vadovaujamės lietuviškos Lietuvos ateities vizija.

Mūsų rinkiminės programos tikslai:

        • Panaikinti ekonominę, socialinę ir politinę prarają tarp dviejų Lietuvų;

        • Atkurti visuomenės sanglaudą, pilietinę santarvę ir tautos pasitikėjimą savo valstybe;

        • Sustabdyti lietuvių tautos demografinį nykimą ir masinę šalies kolonizaciją;

        • Išsaugoti lietuvių kalbą, kultūrą, istorinę atmintį ir tautinį tapatumą;

        • Ugdyti lietuvių tautinį orumą ir valstybinį patriotizmą;

        • Amžiams išsaugoti laisvą ir pasiruošusią drąsiai pasitikti ateities iššūkius lietuvišką Lietuvą.

Tikime ir teigiame:

Tik laisvas žmogus gali kurti teisingumą ir gerovę sau ir savo vaikams. 

Tik valstybę turinti tauta gali gyvuoti per amžius.

Tik lietuviškos Lietuvos išsaugojimas ir perdavimas ainiams daro mus laisva ir garbinga Tauta.

Kursime Lietuvą lietuvišką amžiams nuosekliai vadovaudamiesi šiomis pamatinėmis mūsų programos nuostatomis:

1. Valstybės egzistavimo tikslas – lietuviška Lietuva čia ir per amžius!

2. Lietuvos valstybė – ne išrinktiesiems, bet kiekvienam piliečiui!

3. Asmeninė laisvė kiekvienam Lietuvos žmogui!

I

VALSTYBĖS EGZISTAVIMO TIKSLAS – LIETUVIŠKA LIETUVA ČIA IR PER AMŽIUS!

1. Suvaldytos masinės imigracijos ir kolonizacijos grėsmės

  • Uždaryti užsienio darbuotojų verbavimo centrus;

  • Panaikinti išmokas užsieniečių įsikūrimui Lietuvoje;

  • Panaikinti išmokas darbdaviams už užsieniečių įdarbinimą;

  • Įvesti kvalifikacinius reikalavimus įdarbinamiesiems;

  • Laikinus darbo leidimus išduoti tik aukštos kvalifikacijos darbo jėgai;

  • Pirmenybė įsidarbinti kalbiškai ir kultūriškai artimesnių šalių darbuotojams;

  • Darbo leidimai imigrantams gali būti tik laikini ir vienkartiniai, kuriems pasibaigus, imigrantai grąžinami į savo kilmės šalis;

  • Užtikrinti saugumui grėsmę keliančių ar kalbos reikalavimų laiku neįvykdžiusių darbuotojų grąžinimą į kilmės šalis;

  • Sukurti ilgalaikę repatriacijos grįžtantiems į tėvynę programą.

2. Atsakas į demografinį nuosmukį

  • Skatinti ir remti šeimas, kad jos galėtų auginti daugiau nei du vaikus;

  • Kurti palankią aplinką vaikui svarbiausiais jo raidai metais. Motinoms, kurios nusprendžia pačios auginti savo vaikus, trejus metus mokėti ne mažiau kaip 50% buvusio atlyginimo siekiančią motinystės išmoką;

  • Atšaukti prievolę abiem tėvams dalytis vaiko priežiūros atostogų laiką;

  • Formuoti pagarbų požiūrį į tėvystę ir motinystę;

  • Tėvams, patiems auginantiems 3-6 metų vaikus, mokėti išmoką, lygią valstybės skiriamo ikimokyklinio ugdymo krepšelio dydžiui;

  • Sumažinti mokesčius ir suteikti palankias būsto kreditavimo sąlygas tris ir daugiau vaikų auginančiai šeimai;

  • Sukurti efektyvią paramos sistemą krizinį nėštumą patiriančioms moterims.

3. Gyvybingas kaimas

  • Sukurti ilgalaikę žemės ūkio strategiją ir kreditavimo tvarką;

  • Įvykdyti smulkių ir vidutinių ūkininkų sluoksniui atkurti būtiną žemės reformą, apimančią realų stambiosios žemėvaldos dydžio ribojimų įgyvendinimą;

  • Juridiškai įteisinti šeimos ūkį kaip atskirą ekonominės veiklos subjektą žemės ūkio srityje ir teikti jam ypatingą valstybės paramą;

  • Stabdyti augančią siaurą Lietuvos žemės ūkio specializaciją skatinant kuo įvairesnės žemės ūkio produkcijos gamybą;

  • Teikti tikslinę parama smulkiųjų ir vidutinių ūkių kooperacijai (finansinis skatinimas didesnėmis išmokomis, parama iš struktūrinių fondų);

  • Nustatyti mokestines lengvatas ir mažinti biurokratiją kaime besikuriančiam verslui.

4. Apsaugoti piliečiai ir pasiruošusi gintis tauta

  • Sukurti efektyvią civilinės gynybos infrastruktūrą;

  • Įvesti ir stiprinti visuotinės gynybos modelį;

  • Pasiruošime visuotiniam šaukimui be išimčių elito vaikams;

  • Parengti ir apginkluoti kariuomenės rezervą;

  • Stiprinti viešųjų paslaugų atsparumą kibernetinėms atakoms;

  • Užtikrinti ir palaikyti valstybės atsargų rezervą;

  • Racionaliai skirstant išlaidas pirmenybė teikiama asmeninei kario ekipuotei, elektroninėms priemonėms, apmokymams;

  • Išviešinti įslaptintų KGB bendradarbių sąrašus;

5. Nacionaliniam saugumui ir šalies ekonomikai tarnaujanti užsienio politika

  • Svarbiausias užsienio politikos prioritetu laikyti nacionalinio saugumo užtikrinimą ir valstybingumo išsaugojimą didėjančios globalios sumaišties ir augančios karinės agresijos prieš Lietuvą grėsmės sąlygomis;

  • Ideologizuotą ir neefektyvią, valstybei žalingą valdančiųjų ,,vertybinę” užsienio politiką transformuoti į visapusišką ir subalansuotą laisvės ir demokratijos principus ginančią ir į besikeičiančias globalias galios santykių realijas lanksčiai reaguojančią užsienio politiką;

  • Išsaugoti Lietuvos teisę turėti savarankišką užsienio politiką ES centralizacijos tendencijų kontekste;

  • Palaikyti ir stiprinti transatlantinius ryšius siekiant amortizuoti laipsniško JAV atsiribojimo nuo Europos ir ES padarinius bei išsaugoti Jungtinių Valstijų saugumo ir gynybos įsipareigojimus Lietuvai ir Baltijos šalims;

  • Koordinuoti užsienio politiką su Rusijos geopolitinę ir karinę grėsmę tiesiogiai patiriančiomis Šiaurės ir Vidurio Europos šalimis ir formuoti bei ginti bendrą požiūrį regiono saugumo klausimais ES ir NATO lygmeniu;

  • Sekti geopolitiškai brandžių Vakarų šalių pavyzdžiu plėtojant santykius su Kinija ir kitomis diktatūrinėmis valstybėmis – tiesmukišką ir neveiksmingą demokratijos gynimo politiką pakeisti tų valstybių ekonominės ir ideologinės-politinės ekspansijos į Vakarus stabdymo politika, palaikant šiam tikslui neprieštaraujančius ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo ryšius.

6. Tautinė mokykla dalykiniam ir patriotiniam ugdymui

  • Įtvirtinti nuostatą, kad lietuviška mokykla – lietuviškos Lietuvos tęstinumo laidas;

  • Suformuluoti nuoseklią ir aiškią valstybinę švietimo filosofiją, tiksliai apibrėžiančią jaunosios kartos ugdymo tikslus ir uždavinius – Lietuvos švietimo sistema siekia ugdyti išsilavinusius, plataus kultūrinio akiračio, dorus ir patriotiškus valstybės piliečius;

  • Mokyklose įvesti visuotinį mokymą tik valstybine lietuvių kalba

  • Atkurti mokytojo teises, prestižą ir orų atlyginimą už darbą;

  • Mokytojo profesijos prestižo įtvirtinimą sieti su pedagogų rengimo sistemos pertvarka. Mokytojų rengimas privalo tapti strateginiu valstybės uždaviniu;

  • Nutraukti švietimo biurokratų savivalę ir pašalinti biurokratinę naštą mokytojams;

  • Valstybės finansavimas užtikrinamas tik valstybinėms ir ne pelno siekiančioms švietimo įstaigoms;

  • Užtikrinti vienodą mokymo kokybę privačiose ir viešosiose ugdymo įstaigose;

  • Pakeisti įdiegtą Gyvenimo įgūdžių programą, iš jos pašalinant visas lytinio švietimo temas;

  • Užtikrinti, kad mokyklose nebūtų vietos LGBT ideologijos sklaidai;

7. Aukštasis mokslas – reali studijų laisvė ir tyrimų autonomija

  • Sugrąžinti universitetus valstybei ir užtikrinti realią jų autonomiją nuo ideologinio diktato;

  • Užkardyti prekinius santykius aukštojo mokslo diplomais ir užtikrinti studijų kokybę, priimant tik gebančius studijuoti abiturientus;

  • Atsisakyti ideologizuotų pseudo-mokslinių studijų programų ir tyrimų

  • Panaikinti krepšelinę studijų finansavimo sistemą;

  • Atkurti savarankiškas specializuotas aukštąsias mokyklas regionų centruose;

  • Atlikti LMT finansuojamų mokslinių tyrimų projektų auditą remiantis ekspertiniu kokybiniu jų vertinimu siekiant nutraukti akademiniu požiūriu beverčių, praktiškai nenaudingų ir tautai bei valstybei žalingų ideologizuotų pseudo-mokslinių projektų finansavimą;

  • Teikti valstybės paramą lietuviško mokslo ir technologijų lyderystei pasaulyje.

8. Integruojanti kalbos politika

  • Integruojančios kalbos politikos tikslas – įtraukti visus Lietuvos gyventojus į valstybinės kalbos viešąją erdvę, užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą, sklaidą ir išlikimą;

  • Užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą teikiant viešąsias paslaugas bei viešuosiuose užrašuose;

  • Grąžinti asmenvardžių rašymą visų Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentuose valstybine kalba;

  • Pritaikyti valstybinę kalbą išlikimui ir sklaidai skaitmenizavimo ir dirbtinio intelekto sąlygomis;

  • Įtvirtinti valstybinės kalbos lygiavertį statusą mokslo sektoriuje ir visavertes lietuvių kalbos studijas;

  • Pakeisti diskriminacinę nuostatą, kad mokslo projektų finansavimą pagal LMT programas ar mokslinio laipsnio suteikimą nulemia publikacijos užsienio kalba.

  • Apsaugoti savarankiškas valstybinės kalbos priežiūros ir tyrimų institucijas bei patį kalbos norminimo principą.

9. Vienijanti istorijos politika

  • Vienijančios istorinės atminties politikos tikslas – siekti visų visuomenės narių vienybės, istorinės savimonės ir per ją ištikimybės Lietuvos valstybei;

  • Įtvirtinti savarankišką lietuvišką istorinį pasakojimą visų lygių mokymo programose ir mokymo medžiagoje;

  • Turėti aiškią valstybinę poziciją visais svarbiausiais istorinės atminties klausimais;

  • Mokyklose formuojamą istorinę atmintį palaikyti kultūros ir žiniasklaidos priemonėmis;

  • Aktyviai skleisti savo istorinį pasakojimą aktualiomis formomis (vaizdo žaidimai, filmai, serialai) Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje;

  • Remtis ir įstatymu įtvirtinti principą, kad lietuvių tauta negali būti atsakinga už okupacijos laikotarpiais Lietuvoje vykdytus nusikaltimus;

  • Istorinių asmenybių vertinimas turi remtis nacionaliniais interesais ir atsakingų institucijų (o jeigu įtariama nusikaltimais – teismų) sprendimais;

  • Siekti visuomenės sutarimo istorijos vertinimuose ir akcentuoti visuomenę telkiančias asmenybes;

  • Parengti atskiras programas kitataučių piliečių integravimui ir lojalumo ugdymui.

10. Tautos dvasią formuojanti ir palaikanti aplinka

  • Įvesti privalomas etninės kultūros pamokas bendrojo lavinimo mokyklose;

  • Sukurti specialų finansinį mechanizmą etninės pakraipos kultūros projektams finansuoti;

  • Geriau pritaikyti viešųjų pirkimų tvarką kultūros sektoriaus specifikai;

  • Išsaugoti Lietuvos gamtą ir kraštovaizdį kaip tautos dvasią ir charakterį formuojantį veiksnį;

  • Sustabdyti kultūros ir architektūros paveldo žalojimą ir naikinimą verslo interesų labui;

  • Suteikti pirmenybę lietuviškos kultūros ir meno plėtrai bei sklaidai pasaulyje.

11. Gamtą tausojanti Lietuva

  • Lietuva yra išskirtinai mažai teršianti, šalis ir neturi mokėti už likusio pasaulio taršos pasėkmes. Kartu Lietuvoje prasidėjęs drastiškas jos miškų naikinimas. Tikroji aplinkosauga yra realios Lietuvos gamtinės aplinkos išsaugojimas, o ne šalies pramonės, žemės ūkio ir transporto žlugdymas. Todėl būtina:

  • Vykdyti technologiškai pagrįstą ir ekonomiškai efektyvią, o ne ideologizuotą Lietuvos miškų, vandenų ir oro apsaugos politiką;

  • Plėsti mišraus miško plotus sodinant juos nedirbamose ir neapgyvendintose teritorijose; 

  • Tobulinti saugomų teritorijų sistemą;

  • Drausti plynus kirtimus ir griežtai riboti kirtimus saugomose teritorijose;

  • Keisti požiūrį į miškus kaip išteklius suvokimu, kad miškas yra rekreacinės aplinka, taip pat efektyvi kovos su klimato kaita priemonė; 

  • Užtikrinti žaliųjų plotų formavimą miestuose, privalumu laikant brandžius medžius, kaip neatsiejamą urbanistinės plėtros dalį;

  • Sustabdyti Valstybinių miškų urėdijos pavertimą į akcinę bendrovę, pelno nelaikyti urėdijų veiklos tikslu; 

  • Aktyviai priešintis utopinėms „klimato neutralumo“ ir „žaliosios transformacijos“ programoms, stabdyti biudžeto milijardų švaistymą siekiams visiškai pereiti prie atsinaujinančios energetikos.

II

LIETUVOS VALSTYBĖ – NE IŠRINKTIESIEMS, BET KIEKVIENAM

PILIEČIUI!

1. Lietuvos valdžia ir teismai – ne išrinktiesiems, bet visiems piliečiams

  • Skatinti realiomis idėjinėmis skirtimis grindžiamą daugiapartinės demokratijos atkūrimą;

  • Įtvirtinti piliečių galimybes realiai daryti įtaką politiniam gyvenimui ir dalyvauti visų lygių šalies valdyme;

  • Mažinti politinių partijų finansavimą per biudžetinius asignavimus, tuo pačiu metu didinant galimą paramą iš gyventojų skiriamos GPM dalies

  • Sukurti realią piliečių savivaldą, įskaitant bet neapsiribojant tiesioginiais seniūnų ir seniūnijų tarybų rinkimais, bei savarankiško biudžeto seniūnijoms suformavimu;

  • Užkardyti valstybinių priežiūros tarnybų savivalę;

  • Įvesti tarėjų institutą teismuose;

  • Sukurti valstybinį piliečių teisių gynimo fondą;

  • Sugriežtinti baudžiamąją ir finansinę teisėjų atsakomybę už pripažintus korupcinius sprendimus.

2. Valdžia – ne interesų grupių, bet tautos ir valstybės tarnai

  • Užkardyti suinteresuotų grupių įtaką teisėsaugos institucijoms, užtikrinti šių institucijų nešališkumą;

  • Stabdyti valstybinio ir viešojo turto nekontroliuojamą privatizavimą;

  • Įvykdyti valstybės ir savivaldybių išlaidų auditą;

  • Peržiūrėti valstybės investicines programas ir atsisakyti nebūtinų projektų;

  • Nutraukti finansavimą ideologinę visuomenės kontrolę vykdančioms nevyriausybinėms organizacijoms;

  • Peržiūrėti kitus valstybės įsigijimus atliekamus viešųjų pirkimų būdus ir nereikalingų atsisakyti: sumažinti finansavimą, skiriamą tarnybinėms kelionėms; įvairaus turto įsigijimui, kuris nėra būtinas; sumažinti įvairius reklaminius įsigijimus (pavadinamus viešinimo akcijomis) ir t.t.;

  • Įstatymiškai įtvirtinti galimybę skubiai stabdyti akivaizdžiai suinteresuotoms grupėms naudingus, bet viešajam interesui prieštaraujančius infrastruktūros ir privačių objektų statybų leidimus.

3. Suvaldytas kainų augimas

  • Skatinti smulkių ir vidutinių prekybos įmonių veiklą;

  • Priimti dominavimo rinkoje ribojimo įstatymą ir įvesti infrastruktūros mokesčius dideliems prekybos centrams miestuose;

  • Stabdyti energijos ir šilumos kainų augimą, suteikiant visiems vartotojams galimybę rinktis visuomeninį elektros tiekimą, atsisakant neatsiperkančių žaliojo kurso investicijų, efektyviai reguliuojant jėgainių gaminamos energijos kainas ir grąžinant pilną nuosavybės kontrolę valstybei natūralių monopolijų požymių ir strateginės reikšmės įmonėse (Ignitis, Litgrid, ESO ir pan.);

  • Sumažinti privalomos energinės klasės reikalavimus naujai statybai ir rekonstruojamiems pastatams nuo A++ iki B klasės; teikti paramą renovacijai pasiekiant pastatų C energinę klasę (šiuo metu parama teikiama tik renovacijai pasiekiant aukštesnę energinę klasę);

  • Įgalinti gyventojus efektyviai kontroliuoti daugiabučių namų administratorius ir įpareigojimas savivaldybėms pasiūlyti realią alternatyvą – savivaldybės kontroliuojamą daugiabučių namų administratorių;

  • Mažinti stambiųjų prekybos centrų koncentraciją miestų centruose, ypač – senamiesčių apsaugos zonose;

  • Riboti stambių prekybos tinklų darbo laiką sekmadieniais.

4. Socialinės sanglaudos stiprinimas ir ekonomikos efektyvinimas

  • Įsteigti valstybinį komercinį banką;

  • Įvesti nuolatinį bankų solidarumo mokestį;

  • Padidinti pelno mokestį ir skatinti pelno reinvestavimą;

  • Skatinti savivaldos ir vietos bendruomenes kurti naujas darbo vietas;

  • Panaikinti mokestines landas didžiausias pajamas gaunantiems asmenims;

  • Sodros pensijų fondo rezervą naudoti pagal tiesioginę paskirtį, derinant tai su spartesniu pensijų individualios dalies didinimu.

  • Sumažinti atlygio atotrūkį tarp aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų viešajame sektoriuje;

  • Panaikinti prievartinį įtraukimą į antros pakopos pensijų sistemą ir jos finansavimą valstybės lėšomis; leisti pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondo ir, sulaukus pensijinio amžiaus, atsiimti sukauptas lėšas;

  • Normalizuoti valstybės pajamas ir išlaidas pagal Lietuvos ekonominį pajėgumą ir atsižvelgiant į ES šalių vidurkinius rodiklius;

  • Mokesčių apskaičiavimui sumuoti visų rūšių asmens pajamas.

  • Užtikrinti piliečio teises atsiskaityti grynaisiais pinigais už viešai teikiamas paslaugas.

5. Palanki žmogaus sveikatai aplinka ir prieinama sveikatos priežiūra visiems

  • Valstybinė sveikatos apsauga turi išsilaikyti iš biudžeto lėšų, o privati – iš privačių (mokėjimų už paslaugas arba privataus sveikatos draudimo) ir užtikrinti valstybinės sveikatos apsaugos tinkamą finansavimą;

  • Užtikrinti, kad valstybinė sveikatos apsauga vėl taptų prieinama žmonėms.

  • Sveikatos priežiūros sistemos veikla turi būti orientuota į profilaktinę kryptį;

  • Svarbiausia sveikatos priežiūros sistemos dalis turi būti pirminės sveikatos priežiūros grandis su šeimos gydytojo institucija jos centre;

  • Užtikrinti slaugos poreikių tenkinimą namuose, derinant jį be apribojimų su paslaugomis ligoninėse ir slaugos namuose;

  • Decentralizuoti sveikatos priežiūros grandis, priartinant jas prie gyventojų, o sudėtingesnes paslaugas teikiančios įstaigos protingai konsoliduotos;

  • Panaikinti visas perteklines biurokratines funkcijas gydytojų ir slaugytojų darbe;

  • Užtikrinti nemedikamentinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą psichikos sveikatos srityje.

III

ASMENINĖ LAISVĖ KIEKVIENAM LIETUVOS ŽMOGUI!

Lietuvos valstybė gali išlikti ir klestėti tik kaip lygių ir laisvų piliečių bendrija. Konstitucijoje garantuotų piliečių teisės ir laisvės yra vis labiau ribojamos ir varžomos. Įsipareigojame atkurti šias laisves ir teises visa apimtimi ir garantuoti galimybę jomis naudotis be apribojimų. Svarbiausi mūsų tikslas – panaikinti ideologinį Lietuvoje įsitvirtinusį “vienos tiesos” režimą. Įsipareigojame:

  • Panaikinti faktiškai egzistuojančius minties, žodžio ir sąžinės laisvės suvaržymus;

  • Panaikinti faktiškai egzistuojančius piliečių susirinkimų teisės suvaržymus;

  • Numatyti baudžiamąją atsakomybę be senaties termino už piliečių diskriminavimą ir persekiojimą pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu;

  • Panaikinti faktiškai įsitvirtinusį valstybinės propagandos monopolį ir visas viešos ir neviešos cenzūros apraiškas;

  • Riboti valstybinių ir privačių įstaigų galimybes kaupti perteklinę informaciją apie piliečius;

  • Užkardyti specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos institucijų neteisėtą piliečių stebėjimą ir duomenų apie juos rinkimą;

  • Apsaugoti viešąsias erdves nuo ideologinių zonų;

  • Atkurti LRT atskaitomybę visuomenei ir realiai užtikrinti nacionalinio transliuotojo įstatyme numatytos misijos įgyvendinimą.

___________________

Share This