Lietuva yra vienintelė man žinoma valstybė, kurios Prezidentu buvo išrinktas asmuo, priklausęs tą valstybę siekusių sunaikinti priešiškų jėgų stovyklai net po to, kai buvo formaliai atkurta jos nepriklausomybė. Visame pasaulyje politiniu ir teisiniu požiūriu tokie veiksmai laikomi valstybės išdavimu.
Užsitęsusi Covid viruso sukelta konfliktinė situacija – rimtas visuomenės psichologinio atsparumo išbandymas. Iškilo labai reali grėsmė sveikatai, o vyresniesiems net gyvybei. Todėl ji laikoma kur kas sudėtingesne krize negu aname dešimtmetyje supurčiusi pasaulį ekonominė depresija. Nors mokslinių tyrimų dar beveik nėra, tačiau vien skaitant policijos pranešimus, žiniasklaidos straipsnius, o ypač juos lydinčius komentarus darosi akivaizdu,…
Kai parašiau apie „Čiukčius prie Baltijos” ir įrašas sulaukė daug reakcijų ir diskusijų, negalėjau nė numanyti, kad ten kelti klausimai taip greitai tiesiog kaktomuša atsitenks į tikrovę. Dar tą patį vakarą DELFI paskelbė, kad Rasų kapinėse išniekintas Jono Basanavičiaus kapas. Paskelbė lyg tarp kitko, kaip kokią nereikšmingą smulkmeną, nuskęstančią policijos kriminalinių įvykių suvestinėje. Kiti informacijos…
NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO PAREIŠKIMAS 2020 m. gegužės 22 d. Ribojimai vyresnio amžiaus žmonėms yra atvira piliečių diskriminacija dėl amžiaus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-05-13 sprendime (dėl Covid-19 ligos) nuspręsta: <Įpareigoti viešojo maitinimo įstaigas, restoranus, kavines, barus, naktinius klubus ir kitas pasilinksminimo vietas<…> prie įėjimo į viešojo maitinimo…
Pandemijos fone visiems susitelkus į sveikatos apsaugą ir ekonomikos gelbėjimą, vaikų atiminėjimo skandalai tarytum pasimiršę. Iš tiesų tiesiog praradę žiniasklaidos dėmesį, nes iki šiol nutinka, tik nesulaukia rezonanso. 2017 metais D. Šakalienės ir M. Majausko iniciatyva Seime „prastumtas“ naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas gerokai išplėtė smurto prieš vaikus apibrėžimą, išpūtė juos saugančios tarnybos etatus…
Yra toks keistas fenomenas, egzistuojantis jau daug metų po nepriklausomybės atgavimo. Tai lietuvių savinieka, pasireiškianti neapykanta, pagieža, panieka, patyčiomis, skepticizmu, netikėjimu, įtarimais ar abejonėmis kito sėkme arba geranoriškumu, paslėptu pavydu, kenkimu, demonstratyviu galios rodymu ir išnaudojimu, išskirtinai aštriu (savi)kritiškumu, perdėtu nusiniekinimu ir t. t. Ilgas ir bjaurus sąrašas būtų… Žodžiu, toks toksiškas socialinis-psichologinis fonas, slogi…
Kai prasideda, ko nelauki, visi planai lekia velniop. Alytaus gaisras, “paprasto“ gripo pandemija – viskam buvo nutarimai, struktūros, pratybos, priemonių planai, įsisavinamos lėšos. Kai prasidėjo, paaiškėjo, kad tai buvo butaforija, nes niekas neveikė. Taip būtų ir su Astravu. Nusipirkim dar toną tablečių.Kokias schemas Š.Jasikevičius bepieštų, viskas priklauso nuo žaidėjų. Kritinėje situacijoje žaibiškai išaiškėja, kas ko…
Nacionalinės meno premijos laureatas Marius Ivaškevičius, Lietuvoje labiausiai žinomas partizanus ir konkrečiai Joną Žemaitį-Vytautą apvėmusiu „istoriniu romanu“, o šiemet LRT eteryje pasiūlęs atsisakyti Vasario 16-osios šventės, pasižymi reguliariai paverkšlenimais, kad „radikalai puola“. Ne vieną kartą jis jau naudojosi jam dosniai dalinamu eteriu dejonėms, kad jį puola nacionalistai, „Pro Patria“, dar kas tik nori. Dabar vėl…
Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos istorijos „perrašymo“ epizodus,…
Dalinamės su skaitytojais antrąja dalimi Edvino Jusio pokalbio su politologu Vytautu Sinica apie gimstamumo ir verslo skatinimo bei regionų išsaugojimo nuo demografinio išnykimo klausimus. Pirmoji dalis publikuota praėjusį mėnesį. – [Pirmoje pokalbio dalyje] mes po truputį palietėme kultūrinį dėmenį, kuris verčia emigruoti, taip pat ekonominį dėmenį. Pradėjome pokalbį, aišku, nuo šeimos politikos. – Jei galima, noriu…
