Trakus kamuoja daugeliui rajonų būdingos savivaldos problemos – partine ištikimybe grįsta karjera, kai vadovaujančius savivaldybių įstaigų postus užima ir palankių sprendimų susilaukia su valdančiąja partija artimai susiję asmenys, neskaidrūs sprendimai viešajame sektoriuje, neefektyvus savivaldybės įmonių darbas, sekinantis miesto biudžetą. Galima įprasti taip gyventi, tačiau esame verti naujos valdymo kokybės.

Nacionalinis susivienijimas, kurį atstovauju, siekia atnešti į Trakus naują politinę kultūrą, kai atstovaujamos vertybinės pažiūros, o ne siauri interesai. Mūsų tikslas – dorybėmis grįstas valdymas, kai sprendimai priimami sąžiningai, įstaigų vadovai skiriami išmintingai, o viešieji pinigai skirstomi teisingai.

To siekdamas ateinu su pasiūlymu inicijuoti nepartinės Piliečių asamblėjos prie prie Trakų miesto savivaldybės įkūrimą. Asamblėja stebėtų savivaldybėje priimamus sprendimus, užtikrintų jų skaidrumą ir atliktų viešojo intereso apsaugą. Ją sudarytų aktyvūs, nepriekaištingą reputaciją turintys Trakų rajono piliečiai ir bendruomenių atstovai, kuriems rūpi gimtojo krašto gerovė.

LR Prezidentas yra pasakęs, jog gerovės Lietuvos kūrimas negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Yra būtina didinti pilietinę galią, kuri yra esminė sąlyga, perstatant mūsų šalį iš globos valstybės į visavertę gerovės valstybę. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė. Tačiau ją reikia auginti. Piliečių asamblėja ir yra tam skirtas įrankis Trakams.

Demokratija remiasi ne tik piliečių atstovavimu, bet ir jų įsitraukimu ir dalyvavimu viešųjų reikalų svarstyme. Kitaip, pasak politologo M. Jastramskio, rizikuojame tapti tuščiavidure demokratija, kuri turi politinių institutų kevalą, bet viduje – yra tuštoka.

LR Konstitucija piliečiams laiduoja savivaldos teisę, kurios negalima aiškinti siaurai, tik kaip teisės išrinkti savivaldybės tarybą. Būtent todėl Vietos savivaldos įstatymas numato, kad gyventojų bendruomenė turi savaveiksmiškumo galią, reiškiančią, jog vietos gyventojai turi iniciatyvos ir veikimo laisvę. Be to, vienas iš kertinių vietos savivaldos principų yra savivaldybės gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero pareiga ir yra pasirūpinti, kad tam būtų sudarytos tinkamos sąlygos. Tuo tikslu ir siūlau Piliečių asamblėją.

Piliečių asamblėja – tai nauja konsultavimosi su vietos gyventojais forma. Būdama pastoviu visuomeniniu organu, ji leis nuosekliai įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme numatytą konsultavimosi su vietos gyventojais pareigą, juos realiai įtraukti į sprendimų priėmimą.

Šiuo metu, piliečių įsitraukimas į savivaldybės reikalų svarstymą yra sprendžiamas dviem būdais: juos įtraukiant į savivaldybės sudaromų tarybų sudėtį ir per dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą. Nei vienas, nei kitas būdas nepasiteisina.

Savivaldybės tarybų, sudarytų iš administracijos darbuotojų ir vietos bendruomenės atstovų, veikla yra formali. Jose, užuot sprendus aktualius bendruomeninio gyvenimo klausimus, dažniausiai yra supažindinama su aktualiais įstatymų pasikeitimais ir savivaldybės priimtais sprendimais.

Gyventojų įsitraukimo į savivaldybės valdymą problemos nesprendžia dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva. Dalyvaujamasis biudžetas atsirado Pietų Amerikoje kaip būdas spręsti neefektyvaus išteklių valdymo ir korupcijos problemas, leidžiant gyventojams dalyvauti savivaldybės biudžeto sudaryme ir vykdyme, didinant surinktų lėšų paskirstymo skaidrumą.  Tačiau jei gyventojams leidžiama spręsti tik dėl 0,2 procentų nesiekiančios biudžeto dalies panaudojimo (2021 m. Trakų savivaldybės biudžete dalyvaujančiam biudžetui skirta 80 000 Eur.), tai iš tiesų yra tik demokratijos imitacija.

Iš esmės dalyvaujantis biudžetas Lietuvoje – tai dar viena bendruomenės iniciatyvų projektinio finansavimo forma, nuo kitų besiskirianti tik tuo, kad gautų pasiūlymų atranką daro vietos gyventojai. Ji niekaip nelemia tinkamo vietos valdžios finansinių išlaidų plano sudarymo ir neužtikrina, jog bus sumažinti piktnaudžiavimo atvejai, skirstant biudžeto pinigus.

Priimamų politinių sprendimų stebėsena yra silpniausia savivaldos grandis. Tiesa, turime savivaldybėje kontrolės ir audito tarnybą, tačiau jos funkcija daugiau techninė, prižiūrint, kad pinigai būtų išleisti ten, kur paskirta, o savivaldybės įstaigų finansinėse ataskaitose nebūtų klaidų. Ji pavaldi savivaldybės tarybai, todėl nevertina ir negali vertinti tarybos priimamų sprendimų pagrįstumo.

Todėl mano svajonė būtų iš šviesių ir aktyvių Trako rajono piliečių suburti Piliečių asamblėją – viešosios erdvės, kurioje priimami sprendimai, stebėsenos įrankį. Tuo pačiu tai leis išjudinti sąstingį Trakų savivaldybės taryboje, kurioje realios opozicinės veiklos nerasi ir su žiburiu. Būdamas Trakų gyventoju, už tai pasisakau.

Kurkime naują valdymo kultūrą Trakuose, ir darykime tai kartu.

Ramūnas AUŠROTAS,

Nacionalinio susivienijimo kandidatas į Trakų savivaldybės tarybos nario-mero – postą

Šaltinis – trakuzeme.lt

Share This